Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie socialiniuose tinkluose mirgančius patarimus, kaip susigrąžinti energiją, geriau išsimiegoti, lengviau susidoroti su stresu ar sustiprinti imunitetą. Greta įprastų vitaminų ir mineralų, vis daugiau dėmesio sulaukia ašvaganda, liūto karčiai, kordicepsas, maca šaknis ir kiti egzotiškesni maisto papildų ingredientai. Jiems dažnai priskiriamos kone stebuklingos savybės, tačiau vaistininkai primena, kad vienos kapsulės visoms savijautos problemoms išspręsti nėra.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė pastebi, kad gyventojų susidomėjimas adaptogenais, funkciniais grybais ir vadinamaisiais ilgaamžiškumo papildais akivaizdžiai išaugo. Žmonės vis dažniau ieško papildų, kurie padėtų geriau jaustis kasdien: turėti daugiau energijos, lengviau susikaupti, geriau išsimiegoti ar palaikyti emocinę savijautą. Dažniausiai teiraujamasi apie ašvagandą, liūto karčius, kordicepsą, tikrinį blizgutį (reishi grybus), macą šaknį.
Šių papildų populiarumą lemia didėjantis žmonių nuovargis, stresas, miego sutrikimai ir noras rasti natūralesnių būdų kasdienei savijautai palaikyti. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina socialiniai tinklai, kuriuose apie šiuos papildus dažnai kalbama supaprastintai, akcentuojant tik galimą naudą.
Adaptogenais vadinamos augalinės kilmės medžiagos, siejamos su organizmo gebėjimu prisitaikyti prie streso. Šiai grupei dažnai priskiriama ašvaganda, rodiolė, ženšenis, maca. Funkciniai grybai, tokie kaip kordicepsas, tikrinis blizgutis ar liūto karčiai, pristatomi kaip priemonės energijai, koncentracijai, imuninei sistemai ar ramesnei savijautai palaikyti.
Vaistininkė pabrėžia, kad tokius papildus reikėtų vartoti atsargiai – jų poveikis nėra vienodas visiems, o mokslinių įrodymų kokybė skiriasi. Nors kai kurie adaptogenai ar funkciniai grybai turi ilgą tradicinio vartojimo istoriją ir yra atliekama vis daugiau tyrimų, vis dar trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų, patvirtinančių jų poveikį įvairioms žmonių grupėms. Todėl svarbu nepervertinti pažadų – tai gali būti pagalbinė priemonė, bet ne greitas sprendimas visoms problemoms.
Ašvaganda dažniausiai siejama su streso valdymu, ramesne savijauta ir miego kokybe. Kordicepsas populiarus tarp ieškančių daugiau energijos ar geresnio fizinio pajėgumo, tikrinis blizgutis – atsipalaidavimui palaikyti, o liūto karčiai – koncentracijai ir kognityvinėms funkcijoms gerinti. Tačiau poveikis priklauso nuo organizmo individualių savybių.
Adaptogenų poveikis dažnai pastebimas ne po vienos kapsulės, o po kelių savaičių (2–6 savaičių) vartojimo. Rezultatas gali būti labai individualus, priklausantis nuo genetikos, mikrobiotos, bendro streso lygio, miego kokybės, mitybos ir kitų įpročių.
Vaistininkė primena, kad maisto papildai nėra skirti ligoms gydyti ir neturėtų pakeisti subalansuotos mitybos, poilsio ar gydytojo konsultacijos. Nuovargis, energijos stoka, prasta nuotaika ar miego problemos gali signalizuoti apie geležies, vitamino D, B12 trūkumą, skydliaukės veiklos sutrikimus, hormonų disbalansą, ilgalaikį stresą ar perdegimą.
Papildai gali būti naudingi tikslingai pasirinkus, o ne tik pagal socialinių tinklų rekomendacijas. Jei nuovargis ar prasta savijauta tęsiasi ilgai, kartojasi ar trukdo kasdieniam gyvenimui, pirmiausia verta ieškoti priežasties – tai gali būti kraujo tyrimai, gydytojo konsultacija ar gyvenimo būdo pokyčiai, o ne naujo papildo paieškos.
