Į Estijos Tartu kalėjimą antradienį, rugpjūčio 18 d., atskraidinti pirmieji keturi Švedijos kaliniai — taip pradėtas įgyvendinti dviejų šalių susitarimas, pagal kurį Švedija Estijoje nuomojasi kameras iki 600 nuteistųjų. Kaliniai atskrido užsakomuoju reisu, nusileidusiu Ämario (Amari) karinių oro pajėgų bazėje netoli Talino, o iš ten su ginkluota palyda buvo pervežti į Tartu — antrą pagal dydį Estijos miestą šalies pietuose. Į kalėjimą atvykta apie 15.30 val.
Estijos kalėjimų tarnyba: viskas vyko be incidentų
„Perkėlimas ir įkalinimas vyko kaip planuota ir be incidentų“, — nurodoma Estijos kalėjimų tarnybos (Vanglateenistus) pranešime. Atvykusieji buvo priimti įprasta tvarka ir apgyvendinti jiems skirtuose gyvenamuosiuose skyriuose.
Estijos teisingumo ministrė Liisa-Ly Pakosta patvirtino, kad atvyko keturi kaliniai ir kad „visi yra Švedijos pilietybę turintys vyrai“. Tikslaus atvykimo laiko abi šalys iš anksto neskelbė saugumo sumetimais. Ministrė kartu paneigė sklandančią dezinformaciją, esą kalinių šeimos nariai galėtų apsigyventi Estijoje, ir pabrėžė, jog visi nuteistieji grįš į Švediją.
Ką numato 2025 metais pasirašytas susitarimas
Sutartį 2025 m. birželį pasirašė L.-L. Pakosta ir Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris. Ji sudaryta penkeriems metams su galimybe pratęsti, o abiejų šalių parlamentai ją ratifikavo šių metų birželį. Dokumentas leidžia Švedijai nuomotis 400 kamerų Tartu kalėjime ir laikyti jose iki 600 nuteistųjų.
Kiekvieną kalinį prieš perkėlimą tikrina abiejų šalių saugumo institucijos, o Estijos pusė patvirtina kiekvieną atvejį atskirai ir gali atmesti pasiūlytą asmenį. Pagal susitarimą neperkeliami organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, nuteisti teroristai, radikalizuoti bei didelės rizikos kaliniai, taip pat moterys ir nepilnamečiai — priimami tik suaugę vyrai, nuteisti ilgesnėmis bausmėmis už smurtinius ar narkotikų nusikaltimus.
Švedijos kaliniai negaus išėjimų į miestą, bus laikomi atskirai nuo Estijos nuteistųjų ir Estijoje nebus paleidžiami: į Švediją jie grąžinami likus bent mėnesiui iki bausmės pabaigos.
Iki metų pabaigos laukiama iki 200 nuteistųjų
Estijos pareigūnai nurodė, kad iki rugsėjo pabaigos į Tartu turėtų etapais atvykti iki 100 švedų kalinių, o iki metų pabaigos — iki 200. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba (Kriminalvården) planavo per rugpjūtį perkelti apie 30 kalinių, o vėliau — maždaug po 100 kas ketvirtį. Tarnybos projekto vadovas užsienio kalėjimo vietoms yra Niklas Bellströmas.
Estija už vietas gaus dešimtis milijonų eurų per metus
Už parengtį 300 kalinių vietų Estija gaus ne mažiau kaip 30,6 mln. eurų per metus, o esant visam 600 kalinių užimtumui — iki 61,2 mln. eurų kasmet. Suma kasmet indeksuojama 3,5 proc., o už kiekvieną kalinį virš 300 mokama po 8 500 eurų per mėnesį. Visas su užsienio kaliniais susijusias išlaidas, įskaitant sveikatos priežiūrą, teismo procesus ir administravimą, dengia Švedijos valstybė.
Tartu kalėjime iš viso yra 933 kameros, iš kurių 2025 m. daugiau kaip 600 stovėjo tuščios. Nuomos projektas, Estijos skaičiavimais, leidžia išsaugoti apie 160 darbo vietų ir sukurti iki 250 naujų.
Kodėl Švedijai pritrūko vietų kalėjimuose
Estijoje kalinių skaičius, tenkantis kalėjimų vietoms, yra vienas mažiausių Europoje, o Švedijos įkalinimo įstaigos perpildytos: 2025 m. vidutinis nuolatinių vietų užimtumas siekė 122 proc. tardymo izoliatoriuose ir 141 proc. kalėjimuose.
Pastaraisiais metais Švedijoje padaugėjo smurtinių nusikaltimų — susišaudymų ir sprogdinimų, susijusių su besivaržančių nusikalstamų gaujų karais. Kalinių per pastarąjį dešimtmetį šalyje padaugėjo beveik dvigubai, o Kriminalvården siekia iki 2033 m. vietų skaičių padidinti nuo 9 000 iki 27 000.
Estijos institucijos įspėjo dėl saugumo rizikų
Estijos teisingumo kanclerio biuras ir Vidaus saugumo tarnyba (KAPO) dar prieš sutarties įsigaliojimą įspėjo dėl rizikos, kad į šalį gali patekti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ar ekstremizmu susijusių asmenų, taip pat dėl galimo Estijos kalinių laikymo sąlygų pablogėjimo.
L.-L. Pakosta savo ruožtu susitarimą vadina precedento pasaulyje neturinčiu ir pristato jį kaip pagalbą kitai NATO valstybei, kuri „taip padaro regioną saugesnį“.
