Lietuva oficialiai nėra išsakiusi Taivanui lūkesčio pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimo, rugpjūčio 19 d. sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas. Jis kartu suabejojo, kad tokios iniciatyvos imtųsi ir pats Taipėjus.
Motuzas: lūkestis nebuvo išsakytas
„Mes palaikome kontaktus ir kalbame apie tai, kad vis aktualesnis tas klausimas tampa, bet kiek tikrai aš žinau, nėra išsakytas lūkestis Taivano valstybei, kad jie turėtų tą pavadinimą pasikeisti“, teigė R. Motuzas.
URK pirmininko vertinimu, pavadinimo klausimas Taivanui yra tapęs principiniu. „Aš nemanau, kad pats Taivanas inicijuos, nes čia dabar tapo principiniu klausimu toje politinėje situacijoje“, – sakė jis.
R. Motuzas taip pat pabrėžė, kad Vilniuje veikianti Taivaniečių atstovybė yra prekybinė, o ne diplomatinė misija.
Veryga tikėjosi žingsnio iš Taipėjaus
Komiteto pirmininko komentaras buvo atsakas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovui Aurelijui Verygai, kuris tą pačią dieną Žinių radijui išreiškė viltį, kad pavadinimo keitimą inicijuos pati Taivano pusė.
„Kažkada Lietuva iškrėtė šposą, tai dabar būtų smagu, jeigu Taivanas, suprasdamas, kad mums tai kelia tam tikrų problemų, pats pasiūlytų sprendimą, kurio mums taip labai reikia. Kalbu apie pavadinimą“, – kalbėjo A. Veryga.
Taipėjus signalizuoja, kad pavadinimo nekeis
Diena prieš tai, rugpjūčio 18-ąją, Taivano Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento generalinis direktorius Ericas Huangas – buvęs Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas – pareiškė, kad „pasiryžimas dirbti išvien su naująja Lietuvos Vyriausybe siekiant sustiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą išlieka nepakitęs“. Anot jo, „abi pusės ir toliau palaiko glaudžius ryšius dėl įvairių veiksmų plane numatytų bendradarbiavimo klausimų“, tačiau kartu jis davė suprasti, jog pavadinimo keitimo Taivanas neinicijuos.
Panašią poziciją Taivano URM išsakė ir vasarį: pavadinimas „Taivaniečių atstovybė Lietuvoje“ esąs abiejų pusių pasiektas konsensusas, o jokių diskusijų dėl jo keitimo tarp vyriausybių nevyksta.
Lietuvos ir Taivano derybos dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano birželį buvo laikinai sustabdytos, kai socialdemokratai keitė Vyriausybės sudėtį, ir atnaujintos liepos pabaigoje. Plane numatytos bendradarbiavimo sritys – aukštosios technologijos, gynybos pramonė, finansai, puslaidininkiai, mokslas ir inovacijos, žemės ūkis, teisinis reguliavimas bei bendri vystymo projektai Ukrainoje.
Kodėl pavadinimas apskritai tapo problema
Ginčas su Pekinu kilo 2021 m. rudenį, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija tai vertino kaip paramą Taivano nepriklausomybės siekiams: sumažino diplomatinio atstovavimo lygį ir uždarė konsulines paslaugas. Nuo 2025 m. gegužės vidurio Lietuvoje nebuvo akredituotų Kinijos diplomatų, o dvišalė prekyba po atstovybės atidarymo smarkiai susitraukė.
Pavadinimas yra svarbus dėl to, kad nė viena kita diplomatinius santykius su Kinija palaikanti valstybė nėra leidusi Taivanui atidaryti atstovybės su „Taivano“ ar „Taivaniečių“ pavadinimu – visos jos vadinamos Taipėjaus vardu.
Vasario 3 d. tuometinė premjerė Inga Ruginienė leidimą atstovybei veikti „Taivaniečių“ pavadinimu įvardijo kaip strateginę klaidą, o vasario 11 d. sakė, kad atstovybė galėtų būti pervardyta į Taipėjaus. Prezidentas Gitanas Nausėda vasario 12 d. pabrėžė, kad sprendimas pirmiausia priklauso Taivanui: „Mes kalbame apie Taivano atstovybę Lietuvoje. Tai nėra Lietuvos atstovybė“, – sakė jis, įspėdamas, kad į prašymą pervardyti galima išgirsti ir „ne“.
Vyriausybė siekia atkurti santykius su Pekinu
Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programoje įsirašytas tikslas normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, kokį turi kitos Europos Sąjungos valstybės. Birželį R. Motuzas paskelbė, kad Vilnius sutiko leisti Pekinui atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą – nuolaidą, kurios Lietuva anksčiau atsisakė.
Pekinas šį žingsnį įvertino santūriai. Kinijos valstybinis dienraštis „Global Times“ laikinąjį biurą pavadino „nedideliu techniniu proveržiu“ ir pareiškė, kad diplomatinio susitaikymo „negalima nusipirkti pigiai ar pasiekti administraciniais triukais“, o Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas ragino Lietuvą imtis „skubių ir ryžtingų veiksmų praeities klaidoms ištaisyti“.
Pats R. Motuzas anksčiau pavadinimo keitimui nepritarė – 2025 m. balandį jis sakė, kad būtų nelojalu Lietuvos užsienio politikai keisti pavadinimą praėjus ketveriems metams. Tuomet konservatorius Audronius Ažubalis pareiškė: „Tai mūsų sprendimas ir Kinija turi jį respektuoti.“ Rugpjūčio 17 d. URK pirmininkas kritikavo Igno Vėgėlės vadovaujamos laikinosios grupės planą rugsėjo pradžioje Briuselyje susitikti su Kinijos atstovais – „kolegos galbūt šiek tiek persistengė“ – ir pabrėžė, kad Kinija yra sunkus partneris, reikalaujantis nuolaidų, kurių Lietuva artimiausiu metu tikrai nedarys.
