Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, pareiškė užuojautą Norvegijos karališkajai šeimai ir šalies žmonėms dėl karaliaus Haraldo V mirties. 89 metų monarchas tą rytą mirė ligoninėje Norvegijos sostinėje Osle.
G. Nausėda savo ir Lietuvos piliečių vardu užuojautą pareiškė princui Haakonui, karališkajai šeimai ir visiems Norvegijos žmonėms.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva prisimins Haraldo V indėlį stiprinant Lietuvos ir Norvegijos draugystę, plėtojant dvišalius ryšius bei remiant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
M. Sinkevičius užuojautą perdavė Norvegijos premjerui Jonui Gahrui Støre, karališkajai šeimai ir visiems šalies žmonėms. Lietuvos premjero teigimu, Haraldas V daugiau kaip tris dešimtmečius tarnavo Norvegijai, o jo išmintis, orumas ir atsidavimas šaliai bus prisimenami su didžiausia pagarba.
Norvegijos karališkieji rūmai pranešė, kad Haraldas V rugpjūčio 28 dieną 6.35 val. vietos laiku ramiai mirė Oslo universitetinės ligoninės „Rikshospitalet“ padalinyje. Jis buvo gimęs 1937 metų vasario 21 dieną.
Norvegijos premjeras J. G. Støre pareiškė, kad dėl monarcho mirties gedinti visa tauta jaučia didelį dėkingumą už jo gyvenimą, skirtą tarnystei šaliai. Užuojautą jis pareiškė karalienei Sonjai ir visai karališkajai šeimai.
Premjeras išskyrė Haraldo V gebėjimą vienyti Norvegiją. Karalius guodė visuomenę po 2011 metų liepos 22-osios išpuolių, džiaugėsi šalies sportininkų laimėjimais ir rėmė visiems atvirą visuomenę.
Mirus Haraldui V, jo sūnus Haakonas automatiškai tapo Norvegijos karaliumi Haakonu VIII. Rugpjūčio 28 dieną Karališkuosiuose rūmuose buvo numatytas neeilinis Valstybės tarybos posėdis su naujuoju monarchu. Po jo premjeras ir ministrai turėjo pasirašyti Haraldo V užuojautų knygoje.
Haraldas V Norvegijos sostą perėmė 1991 metų sausio 21 dieną, mirus jo tėvui karaliui Olavui V. Savo valdymo šūkiu jis pasirinko žodžius „Viskas Norvegijai“.
Mirties metu Haraldas V buvo vyriausias valdantis monarchas Europoje. Nepaisydamas sveikatos problemų, jis neatsisakė sosto ir laikėsi nuostatos, kad valdovo priesaika galioja visą gyvenimą.
