Vasara ne tik džiugina maloniais įspūdžiais, bet ir gali palikti nemalonių pasekmių odai – naujų pigmentinių dėmių ar apgamų atsiradimą. Nors dauguma jų yra nekenksmingi, kai kurie pokyčiai gali signalizuoti apie odos vėžį. Utenos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) gydytojas dermatovenerologas Tomas Petras Vileikis pataria, į kokius požymius atkreipti dėmesį ir kada nedelsti kreipiantis į specialistą.
„Po vasaros dažniau pastebime odos spalvos netolygumus, sausumą, raukšles. Ilgalaikis ir pasikartojantis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis skatina odos senėjimą, o saulės pažeistose vietose gali atsirasti ir piktybinių odos darinių. Saulės spinduliuotė yra vienas svarbiausių melanomos – agresyviausio odos vėžio – rizikos veiksnių. Nors vis dar populiarus mitas, kad melanoma visada išsivysto iš jau esančio apgamo, dažnai ji atsiranda kaip visiškai naujas odos darinys“, – sako gydytojas dermatovenerologas T. P. Vileikis.
ABCDE principas – kaip savarankiškai įvertinti apgamus
Gydytojas T. P. Vileikis atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus gali savarankiškai įvertinti savo apgamus, vadovaudamasis ABCDE principu:
- A – Asimetrija (Asymmetry). Pavojingi apgamai dažniausiai yra asimetriški, o nepavojingi – vienodos ir simetriškos formos.
- B – Kraštai (Border). Pavojingų apgamų kraštai dažnai būna neaiškiai apibrėžti arba netaisyklingos formos.
- C – Spalva (Colour). Vėžiniams apgamams būdinga turėti daug skirtingų spalvų – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, juodos, rausvos, pilkšvos ar net melsvos.
- D – Dydis (Diameter). Įtarimą gali sukelti apgamai, kurių skersmuo didesnis nei 6 mm. Tačiau melanoma gali būti ir mažesnė, todėl vien dydžiu pasikliauti nereikėtų.
- E – Kaita (Evolution). Vėžiniai apgamai per kelias savaites ar mėnesius gali keisti savo dydį, formą, spalvą ar struktūrą.
„Jei apgamas turi bent vieną iš šių požymių, verta jį įvertinti atidžiau. Tačiau praktikoje vienas svarbiausių signalų yra tai, kad apgamas pradeda keistis arba aiškiai išsiskiria iš kitų. Jei kinta jo forma, spalva, kraštai ar dydis, taip pat jei atsiranda naujas, neįprastai atrodantis darinys, vertėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, – teigia T. P. Vileikis.
Sunerimti verta ir tuomet, kai darinys be aiškios priežasties kraujuoja, šlapiuoja, opėja, pleiskanoja, greitai auga ar ryškiai keičia spalvą bei formą. Vis dėlto piktybiniai odos dariniai ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl geriau nelaukti, kol apgamą ims skaudėti ar niežėti. Kilus bet kokių abejonių dėl jo išvaizdos ar pokyčių, verta kreiptis į specialistą.
Pigmentinė dėmė – ne tik estetinė problema
Po vasaros nemažai žmonių ant odos pastebi ir naujų pigmentinių dėmių. Dėl saulės poveikio atsiradusios dėmės dažniausiai būna gana vienodos spalvos, aiškių ribų ir ilgą laiką nekinta. Tačiau vien iš išvaizdos namuose patikimai nustatyti, ar darinys gerybinis, ne visada įmanoma.
„Tai, kad darinys primena įprastą pigmentinę dėmę, dar nereiškia, kad jis yra gerybinis. Daugiau dėmesio vertėtų skirti dėmei, kuri didėja, keičia spalvą, tampa netolygi ar įgauna nelygius kraštus. Kai kurios melanomos, ypač veido srityje, gali būti panašios į gerybines pigmentines dėmes, todėl kilus abejonių geriau, kad darinį įvertintų specialistas“, – aiškina T. P. Vileikis.
Gydytojas dermatovenerologas įspėja odos darinių nešalinti savarankiškai – jų nenudeginti, nenukrapštyti, neperrišti siūlu ar netepti rūgštimis. Tokie veiksmai gali sukelti uždegimą, odos nudegimą ar randėjimą, taip pat pakeisti darinio išvaizdą ir apsunkinti jo įvertinimą. Jei darinys būtų piktybinis, savarankiški bandymai jį pašalinti gali uždelsti tinkamą diagnostiką, todėl pirmiausia naudinga kreiptis į specialistą ir išsiaiškinti darinio pobūdį, o tik tada spręsti dėl gydymo ar estetinės procedūros.
Ne kiekvieną apgamą verta šalinti
Daugeliui žmonių profilaktiškai odą pakanka pasitikrinti kartą per metus. Dažnesnė patikra gali būti aktuali turintiems šviesią odą, daug ar netipinių apgamų, ne kartą nudegusiems saulėje ar daug laiko joje praleidžiantiems asmenims. Taip pat tiems, kuriems patiems ar jų šeimos nariams anksčiau buvo diagnozuotas odos vėžys, bei žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Tokiais atvejais gydytojas dermatovenerologas gali nurodyti odos darinius tikrintis kas šešis mėnesius, o kai kuriems – net ir dažniau.
Apžiūros metu gydytojas dermatovenerologas įvertina visą odą ir bendrą apgamų vaizdą. Dermatoskopu galima pamatyti odos struktūras, kurių plika akimi nematyti, todėl lengviau atskirti gerybinius darinius nuo įtartinų. Jei kuris nors jų kelia įtarimą, galutinei diagnozei gali prireikti biopsijos ir histologinio audinio tyrimo.
„Jei apgamas atrodo gerybinis ir nekinta, dažniausiai pakanka jį stebėti. Tačiau kilus įtarimui dėl melanomos ar kito piktybinio odos naviko, dariniui keičiantis arba kai jo neįmanoma patikimai įvertinti, gali būti nuspręsta jį pašalinti ir atlikti histologinį tyrimą. Kartais dariniai šalinami ir dėl nuolatinio traumavimo ar estetinių priežasčių. Sprendimas priklauso nuo darinio išvaizdos, dermatoskopinio vaizdo, jo pokyčių ir žmogaus rizikos veiksnių. Vien tai, kad apgamas yra didelis ar žmogui atrodo neestetiškai, savaime dar nereiškia, kad jį verta šalinti“, – sako gydytojas dermatovenerologas.
Saugoti odą nuo saulės svarbu ir pasibaigus vasarai
T. P. Vileikis pabrėžia, kad UV spinduliuotė žmogų veikia visais metų laikais, taip pat ir pro debesis ar automobilio stiklą, todėl odos apsaugos nevertėtų pamiršti ir pasibaigus vasarai.
„Apsauga nuo saulės nėra skirta vien tam, kad išvengtume nudegimų. Ji padeda mažinti ilgalaikį UV spindulių poveikį odai, fotosenėjimo, pigmentacijos pokyčių ir odos vėžio riziką. Siekiant veiksmingesnės apsaugos, verta derinti kelias priemones – būnant lauke praleisti daugiau laiko šešėlyje, dėvėti odą dengiančius drabužius ir galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Kasdienai tinka bent SPF 30, o vaikams, šviesios odos žmonėms ir tiems, kurie yra sirgę odos vėžiu, – SPF 50“, – primena Utenos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytojas dermatovenerologas T. P. Vileikis.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
