Irano pajėgos vertino galimybę smogti JAV kariniams objektams Pietryčių Europoje – visų pirma Bulgarijoje, kuri praėjusį mėnesį leido amerikiečių lėktuvams naudotis viena savo oro bazių, – jei Vašingtonas atnaujintų puolimą prieš Teheraną. Tai leidiniui „Financial Times“ sakė du režimui artimi šaltiniai. Anot vieno jų, į galimų atsakomųjų taikinių sąrašą pateko ir Kipras – Viduržemio jūros rytuose esanti sala, kurioje veikia britų karinė bazė. Atskirai, teigiama, buvo nagrinėta galimybė atakuoti povandeninius šviesolaidinius kabelius Hormuzo sąsiauryje – siaurame vandens kelyje tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, pro kurį plukdoma didelė dalis pasaulio naftos.
Bulgarija liepą leido JAV lėktuvams naudotis Bezmero baze
Bulgarijos – Europos Sąjungos ir NATO narės Balkanuose – parlamentas liepos 22 d. 136 balsais prieš 13 (du deputatai iš 240 vietų parlamento susilaikė) leido šalies Bezmero karinių oro pajėgų bazėje nuo liepos 24 d. iki spalio 1 d. dislokuoti iki aštuonių JAV KC-135 „Stratotanker“ tipo lėktuvų, papildančių degalus ore, ir iki 250 karių. Sprendimas remiasi 2006 m. pasirašyta dvišale gynybos bendradarbiavimo sutartimi su Vašingtonu.
Iranas dar prieš balsavimą įspėjo Sofiją neleisti amerikiečiams naudotis savo teritorija operacijoms prieš Teheraną. Prieš dislokavimą pasisakė ir penkių aplink bazę esančių savivaldybių merai.
Kipre kovą į britų bazės taką pataikė iraniškas dronas
Kovo 1 d. „Shahed“ tipo klaidžiojantis šaudmuo – smūginis dronas – pataikė į britų karinių oro pajėgų bazės Akrotiryje, Kipro pietuose, kilimo ir tūpimo taką. Padaryta nedidelė materialinė žala, tačiau tai buvo pirmas smūgis šiai bazei nuo 1986 m.
Kipro užsienio reikalų ministras Constantinos Kombos pareiškė, kad dronas buvo iraniškos gamybos ir paleistas iš Libano. Kovo 4 d. Graikijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 numušė dar du Kipro link skridusius dronus, o Graikija ir Prancūzija pasiuntė į salą fregatas bei priešdroninės gynybos priemones.
Gvardija britų bazes paskelbė „teisėtais taikiniais“
Islamo revoliucinės gvardijos korpusas ir kiti Irano kariniai vadai perspėjo, kad naujo plataus masto karo atveju šalis atsisakytų ankstesnės taktikos smogti tik JAV objektams Artimuosiuose Rytuose ir imtųsi atakų tolimesniuose regionuose. Liepos 23 d. gvardija „teisėtais taikiniais“ paskelbė britų karines bazes, tarp jų – RAF Fairfordą Glosteršyre, Anglijos vakaruose, iš kurio kyla JAV B-1 bombonešiai. „Bet kuri bazė, naudojama agresijai prieš Irano teritoriją, mums yra teisėtas taikinys“, – pareiškė gvardija. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pridūrė, kad taikiniais bus laikomi ir tie, kurie prie tokios agresijos prisideda „bet kokia parama“. Londonas atsakė, kad šalies ginkluotosios pajėgos „pasirengusios apsaugoti Jungtinę Karalystę nuo bet kokių atakų“.
Grasinimai nuskambėjo po liepos 18 d. įvykių, kai bent dvi Irano balistinės raketos pataikė į JAV naudojamą Muwaffaq Salti oro bazę Jordanijoje. JAV Centrinė vadavietė pranešė apie tris žuvusius amerikiečių karius, dar keturi buvo išgabenti į ligonines; Vašingtonas atsakė smūgių banga prieš revoliucinės gvardijos pajėgas. Režimui artimi šaltiniai šį smūgį apibūdino kaip „tiksliausią iki šiol tolimojo nuotolio ataką“ ir kaip „žinią Europai: ji gali sulaukti raketų“.
Londono analitinio centro „Royal United Services Institute“ mokslo darbuotojas Sidharthas Kaushalis Irano raketų keliamą grėsmę taikiniams Europoje pavadino „realia, bet ribota“: prieš JAV objektus Pietų ir Pietryčių Europoje Teheranas galėtų panaudoti vidutinio nuotolio balistines raketas, pavyzdžiui, „Shahab“ serijos, tačiau, pasak jo, joms būtų sunku padaryti didelę žalą dideliu atstumu.
Trumpas nurodė nutraukti derybas su Teheranu
Derybos dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo įstrigo. Rugpjūčio 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Jokios derybos ar pokalbiai su Irano Islamo Respublika nevyksta ir nėra suplanuoti. Jūrų blokada tebegalioja visa apimtimi. Hormuzo sąsiauris yra atviras ir veikia. Visos jūrinės minos pašalintos arba susprogdintos.“ Teheranas tvirtina, kad sąsiauris tebėra uždarytas. Diena prieš tai Trumpas teigė, kad administracija užmezgė užkulisinį kanalą su revoliucine gvardija, tačiau gvardija bet kokius slaptus pokalbius su JAV paneigė.
Kaip pranešė CNN, remdamasi aukšto rango JAV pareigūnais, prezidentas nurodė deryboms vadovaujančiai komandai – savo žentui Jaredui Kushneriui, viceprezidentui J. D. Vance'ui ir specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui – nebesivelti į dialogą su Teheranu. Anot pašnekovų, Baltieji rūmai atsisakė ketinimo kuo greičiau „sutriuškinti“ Iraną ir renkasi ilgalaikio „uždusinimo“ strategiją.
Griežtėja ir Irano vidaus politika: aukščiausiasis vadovas Mojtaba Khamenei rugpjūčio 9 d. Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi paskyrė buvusį revoliucinės gvardijos vadą Mohseną Rezaei, o kitą dieną gvardijos vyriausiuoju vadu tapo Ahmadas Vahidi, ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku – Ali Abdollahi, savanorių sukarintų „Basij“ pajėgų vadovu – Hosseinas Taebas.
Įtampą kursto ir abipusiai grasinimai infrastruktūrai. Liepos 22 d. Trumpas „Truth Social“ pažadėjo, kad kaskart, kai Iranas apšaudys laivą Hormuzo sąsiauryje, JAV subombarduos „VIENĄ TILTĄ AR ELEKTRINĘ“, įskaitant esančias šalia Teherano ar pačiame Teherane. Neįvardytas Irano karinis šaltinis atsakė, kad tokiu atveju Iranas smogs regiono infrastruktūrai, tiltams ir energetikos objektams, kuriuose JAV turi interesų.
Rugpjūčio 19 d. Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė neterminuotą prekybos embargą Iranui ir sustabdė visą prekybą, komercinius mainus bei finansines operacijas – apkaltinę Teheraną paleidus dvi balistines raketas jų teritorinių vandenų link. Iranas kaltinimus neigia ir vadina incidentą provokacija. Blėstančios susitarimo perspektyvos beveik šešis mėnesius trunkančiame konflikte rugpjūčio 18 d. vėl pakėlė naftos kainas ir smukdė akcijų rinkas, o didžiųjų ekonomikų, įskaitant JAV, skolinimosi kaštai pasiekė kelių dešimtmečių aukštumas.
