Teisingumo ministerija išsiuntė Baltarusijai prašymą išduoti Lietuvos pilietį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, kuris turi atlikti įsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsakymo iš Baltarusijos institucijų kol kas negavo.
„Teisingumo ministerija inicijavo ekstradicijos procedūrą, t. y. kreipėsi į Baltarusijos institucijas. Atsakymo šiuo metu jokio nėra gauta“, – ELTAI sakė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės patarėja komunikacijai Božena Zaborovska-Zdanovič.
Ekstradicijos prašymą inicijavo Kauno apygardos teismas
Ministerija ekstradicijos procedūrą pradėjo gavusi Kauno apygardos teismo prašymą. Rugpjūčio pradžioje ji pranešė, kad nedelsdama atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus ir parengė oficialų prašymą dėl A. Kandroto išdavimo.
Europos arešto orderį vyrui Kauno apygardos teismas išdavė birželio 29 d., o jau kitą dieną kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl ekstradicijos.
Kaip nurodė ministerija, prašymas Baltarusijos Respublikai parengtas vadovaujantis galiojančiomis tarptautinės teisės nuostatomis ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose principais.
Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis pareiškė, jog siekiama užtikrinti, kad įsiteisėję teismų sprendimai būtų vykdomi, o nuteistieji negalėtų išvengti jiems paskirtos baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad yra kitoje valstybėje.
Bausmė už finansinius nusikaltimus liko neatlikta
Lietuvos apeliacinis teismas birželio 11 d. finansinių nusikaltimų byloje A. Kandrotui skyrė galutinę pusketvirtų metų – trejų metų ir šešių mėnesių – laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo tą pačią dieną ir turi būti vykdomas.
Tačiau dar anksčiau vyras viešai paskelbė išvykęs į Baltarusiją, todėl į įkalinimo įstaigą nepateko. Kitose bylose, kuriose jis yra teisiamas, A. Kandrotas Vilniuje rengiamuose teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.
Rugsėjį bus skelbiami sprendimai dar dviejose bylose
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą baigė nagrinėti bylą, kurioje A. Kandrotas kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu per pernai gruodį vykusį protestą prie Seimo. Bylos duomenimis, tuomet kilus žodiniam konfliktui su visuomenininku Valdu Bartkevičiumi jis dešine ranka sudavė šiam į veidą. Prokurorė pasiūlė prie jau skirtos pusketvirtų metų bausmės pridėti dar septynis mėnesius kalėjimo. Sprendimą teismas skelbs rugsėjį.
Pernai rugsėjį A. Kandrotas išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį 2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo byloje – jam skirti keturi metai nelaisvės. Šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka jį peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismas, o sprendimas taip pat bus paskelbtas rugsėjį.
Kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu ir dar vienoje byloje – dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.
