2025 metai žymi rekordinį Lietuvos verslumą – šiuo metu verslą kuria kas šeštas šalies gyventojas, o norinčiųjų pradėti nuosavą veiklą skaičius pasiekė aukščiausią stebėjimo laikotarpio ribą. Verslumo banga plečiasi ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose bei regionuose, mat du trečdaliai naujų verslų įsteigiami ne Vilniuje.
Šiuos duomenis atskleidžia neseniai publikuota „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025–2026 m. pasaulinė ataskaita.
„Svarbu, kad verslumo banga virstų ne tik naujais, bet, svarbiausia, ilgalaikiais, augančiais, Lietuvai vertę kuriančiais verslais. Šiandien svarbu ne tik tai, kiek žmonių ryžtasi pradėti, bet ir kiek verslų pasiekia kitą etapą – auga, kuria darbo vietas ir konkuruoja tarptautinėse rinkose“, – teigia laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas.
Verslumo ketinimų rodiklis, atspindintis gyventojų planus steigti verslą per artimiausius trejus metus, 2025 m. pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją. Per metus tarp vyrų šis rodiklis išaugo nuo 22 proc. iki 31 proc., o tarp moterų – nuo 19 proc. iki 24 proc.
Aktyviai naują verslą kuriančiųjų dalis taip pat pasiekė rekordą – 17,4 proc. Lietuvos suaugusiųjų šiuo metu imasi konkrečių veiksmų: registruoja įmonę, ieško klientų ar kuria produktą. Verslo sektoriaus įvaizdis taip pat gerėja – 68,2 proc. lietuvių mano, kad verslininkai nusipelno pagarbos, tai aukščiausias rezultatas nuo stebėjimo pradžios.
GEM ataskaitoje pastebima, kad didžiąją dalį Lietuvos verslų sudaro jaunos, trumpiau nei penkerius metus veikiančios įmonės. Brandžių verslų, veikiančių penkerius metus ir ilgiau, savininkų dalis siekia tik 5,4 proc. Tai reiškia, kad iš dvidešimties suaugusiųjų tik vienas sukuria ilgalaikį verslą, nors norinčiųjų tai padaryti yra triskart daugiau.
Verslumo augimas pastebimas ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose. Du trečdaliai naujų verslų kūrėjų įsikūrę ne Vilniuje. 70 proc. regionuose veikiančių verslininkų tikisi sukurti daugiau nei dešimt darbo vietų ir pasiekti bent 50 proc. augimą.
GEM tyrimas taip pat rodo, kad Lietuva visose su dirbtiniu intelektu (DI) susijusiose srityse lenkia ES vidurkį. 30 proc. naujų verslo kūrėjų jau naudoja DI įrankius savo veikloje, o tarp brandaus verslo savininkų ši dalis siekia 25 proc.
Viena silpniausių ekosistemos grandžių išlieka mokslo žinių perkėlimas į rinką. Nepaisant stipraus Lietuvos mokslo, žinių panaudojimas praktikoje – kuriant produktus, paslaugas ar naujus verslo modelius – tebėra lėtas ir sudėtingas. Ribotas finansavimas verslo augimui taip pat išlieka silpnesne ekosistemos dalimi – nors verslininkų yra, kapitalo augti vis dar trūksta.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama gerinti sąlygas verslininkams, įgyvendina strateginį subalansuotos ekonomikos planą „3i“, orientuotą į inovacijas, investicijas ir institucijas. Iki 2030 m. planuojama padidinti darbo našumą nuo 70 proc. iki 90 proc. ES vidurkio, dvigubai padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) nuo 1,1 proc. iki 2,2 proc. BVP ir pritraukti ne mažiau kaip 30 proc. naujų investicijų į regionus.
Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas (Global Entrepreneurship Monitor) yra didžiausias pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas nuo 1999 m. Lietuvoje jį vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Ekonomikos ir inovacijų ministerija naudoja šio tyrimo duomenis stebėdama „2022–2030 metų Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos“ įgyvendinimą.
