Lietuvos zoologijos sode atidaryta nauja edukacinė ekspozicija – įspūdingo dydžio drevėto ąžuolo kamienas, kurio viduje galima išvysti tai, ko paprastai žmogaus akis nepastebi: jame „apsigyveno“ nykstančio niūriaspalvio auksavabalio lervų 3D modeliai, pasakojantys apie šio vabalo gyvenimą bei vystymąsi.
Senasis ąžuolas – gyvas pasaulis
Dažnai senas medis visuomenėje vis dar suvokiamas kaip pavojingas, neturintis vertės ar tiesiog „atgyvenęs“. Tačiau gamtoje būtent tokie medžiai tampa vienomis svarbiausių biologinės įvairovės buveinių.
Drevėti ąžuolai suteikia namus šimtams organizmų – vabzdžiams, grybams, kerpėms, samanoms, paukščiams, šikšnosparniams ir kitiems gyvūnams. Kuo medis senesnis, tuo daugiau gyvybės jis palaiko. Todėl galima sakyti, kad senasis ąžuolas yra ne vienas organizmas, o visa gyvybės bendruomenė.
„Norėtume, kad į seną ąžuolą žmonės pažvelgtų ne tik kaip į medį, kuris jau „baigė savo gyvenimą“, o kaip į gyvą buveinę. Jis yra tarsi daugiabutis gamtoje – jame skirtinguose aukštuose ir skirtingais gyvenimo etapais prieglobstį randa daugybė rūšių“, – sako LIFE Osmo Baltic projekto vadovė ir Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Gustina Leipė.
Mokslo, meno ir technologijų simbiozė
Kaip žmogui parodyti tai, kas gamtoje paprastai lieka paslaptyje? Atsakymu į šį klausimą tapo mokslo, meno ir technologijų derinys.
Ekspozicijos ąžuolą kūrė Lietuvos zoologijos sodo projekto komanda kartu su UAB „Optimum Solution“, o savo rankomis jį „išaugino“ menininkai Jolanta Šmidtienė ir Sigitas Petrauskas. Jų kūrinys nėra tiesiog medžio kopija – lankytojai gali pažvelgti į jo vidų ir tarsi trumpam patekti į pasaulį, kuris gamtoje slepiasi po stora medžio žieve.
„Man buvo svarbiausia, kad šis medis netaptų tik gražia dekoracija, į kurią žiūrime iš šalies, bet vieta, į kurią žmogus gali įžengti ir pasijusti tarsi namuose. Juk ir senas medis yra kažkieno namai“, – pasakoja Jolanta.
Apie tai, kaip gimė ekspozicijos ąžuolas, pasakoja ir Sigitas: „Į darbą kas rytą važiuodavau autobusu ir specialiai išlipdavau anksčiau, kad galėčiau pėsčiomis keliauti per Ąžuolyną. Stebėdavau medžius – kaip atrodo šlapi, sausi, seni ar jauni – ir stengiausi šias detales įkūnyti šiame ąžuole.“
Prie ekspozicijos prisidėjo ir „AmeraLabs“, sukūrusi ir atspausdinusi niūriaspalvio auksavabalio lervų modelius. Šių modelių dėka lankytojai gali iš arti pamatyti šio vabalo vystymosi etapus, kurių gamtoje žmogus paprastai neturi galimybės stebėti.
Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) – reta Europos mastu saugoma rūšis, kurios gyvenimas neatsiejamas nuo senų drevėtų lapuočių medžių. Jo lervos net 3–4 metus vystosi trūnijančioje medienoje, o suaugėliai gyvena vos kelis mėnesius. Šie romūs ir lėti vabalai nėra kenkėjai – priešingai, jie padeda skaidyti pūvančią medieną ir grąžinti maisto medžiagas į žemę.
Seną medį pamatyti kitaip
Gyvenant vis labiau urbanizuotoje aplinkoje, mūsų ryšys su gamta keičiasi. Kasdien praeiname pro medžius, tačiau retai susimąstome, kad jie gali būti ištisi gyvybės pasauliai. Todėl tokios edukacinės ekspozicijos padeda iš naujo pažvelgti į tai, kas kasdienybėje dažnai atrodo savaime suprantama.
„Lietuvos zoologijos sodas šiandien – ne tik vieta, kur ateiname pažinti gyvūnus. Čia turime galimybę daugiau sužinoti apie jų buveines, suprasti, kad jos yra visai šalia mūsų. Gyvūnai, kaip ir žmonės, buriasi į bendruomenes tam, kad galėtų vieni kitus rasti, bendrauti ir išlikti. Todėl mums svarbu lankytojus supažindinti ne tik su pačiu gyvūnu, bet ir su aplinka, kurioje jis gyvena“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius.
Galbūt po apsilankymo zoologijos sode kitą kartą eidami per Kauno Ąžuolyną neskubėsime. Paliesime medžio žievę, įsižiūrėsime į dreves ir įtrūkimus, pabandysime pajusti jame verdantį gyvenimą. Juk net jei nematome, užtenka žinoti, kad gyvybė yra.
Apie projektą
Ekspozicija sukurta įgyvendinant LIFE Osmo Baltic projektą, kurio tikslas – tarpvalstybinio ekologinio brandžių medžių tinklo arba „Senųjų ąžuolų kelio auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje” sukūrimas. Projektas siekia ne tik išsaugoti retojo vabalo buveines, bet ir padėti visuomenei geriau suprasti, kodėl seni medžiai yra tokie svarbūs bei vertingi bei kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie jų išsaugojimo.
Atsakomybės ribojimas: iš dalies finansuojama Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar CINEA požiūrį bei nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.
