Rusija pagrasino Jungtinei Karalystei pasekmėmis po pranešimo, kad dviejų britų bendrovių pagaminti dronai buvo panaudoti Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje. „The Telegraph“ išskyrė keturis galimus Maskvos atsako kelius – nuo diversijų ir kibernetinių atakų iki smūgių britų objektams Ukrainoje, išpuolių prieš žmones ar, mažiausiai tikėtinu atveju, tiesioginės atakos prieš Jungtinę Karalystę.
Maskva grasina pasekmėmis, o Londonas žada remti Ukrainą
Rusijos ambasada Londone pareiškė, kad Jungtinės Karalystės veiksmai „neišvengiamai turės pasekmių“, ir apkaltino Londoną sąmoningai eskaluojant karą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat teigė, kad Maskva gali vertinti britų dalyvavimą smūgiuose Rusijoje kaip „dalyvavimą kare su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“.
2026 metų liepą Jungtinės Karalystės premjero pareigas pradėjęs eiti Andy Burnhamas atsakė, kad Londonas ir toliau teiks Ukrainai priemones gintis.
Jungtinė Karalystė tiekia Ukrainai ginkluotę nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. 2022 metais Londonas iš pradžių perdavė 2 tūkst. prieštankinių raketų, o vėliau tiekė savaeiges artilerijos sistemas AS90, tankus „Challenger 2“, sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir įvairių tipų dronus.
2026 metų kovą Jungtinės Karalystės vyriausybė skaičiavo, kad nuo invazijos pradžios Ukrainai įsipareigotos paramos vertė viršijo 21,8 mlrd. svarų.
Hibridinės operacijos galėtų smogti civilinei infrastruktūrai
„The Telegraph“ vertinimu, vienas tikėtiniausių Rusijos atsako būdų būtų intensyvesnė hibridinių operacijų kampanija. Rusijos agentai galėtų aktyviau kurstyti nesantaiką, padeginėti su Ukraina susijusius sandėlius ir siųsti dronus prie karinių bazių bei aerodromų.
Rusijos programišiai taip pat galėtų dažniau rengti kibernetines atakas prieš Jungtinės Karalystės civilinę infrastruktūrą. Leidinio kalbintų ekspertų vertinimu, tokios operacijos galėtų padaryti didelę finansinę žalą ir padidinti tiek pagalbos Ukrainai gabenimo, tiek kritinės infrastruktūros apsaugos sąnaudas.
Britų Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, atsakingas už šalies apsaugą nuo skaitmeninių grėsmių, yra nustatęs, kad Rusijos karinės žvalgybos GRU padalinys nuo 2022 metų atakavo Vakarų logistikos ir technologijų organizacijas, susijusias su pagalbos Ukrainai gabenimu.
GRU taip pat yra taikiusis į prie valstybių sienų ir karinių objektų esančias interneto kameras. Tokiu būdu Rusijos žvalgyba siekė stebėti karinės paramos siuntas.
Tokios žvalgybinės priemonės galėtų būti panaudotos mėginant sunaikinti britų dronus iškart po jų įvežimo į Ukrainą. Tačiau tam Rusijai reikėtų tikslių duomenų apie pristatymo laiką ir konkrečius sunkvežimius, kuriais gabenami dronai.
Britų valdomi remonto centrai Ukrainoje gali tapti taikiniais
Vienu labiausiai tikėtinų karinio eskalavimo scenarijų laikomi Rusijos raketų arba dronų smūgiai Jungtinės Karalystės įmonių valdomiems objektams Ukrainoje.
2026 metų kovą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija patvirtino remianti keturis techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto centrus Ukrainoje. Taip pat planuojama įsteigti penktą centrą.
Pagal britų Gynybos ministerijos sutartis šiuos objektus valdo Jungtinės Karalystės bendrovės. Juose kartu dirba britų ir ukrainiečių specialistai, remontuojantys vikšrines žvalgybos mašinas CVR-T, šarvuotąsias transporto priemones „Husky“, velkamąsias haubicas L119, savaeiges artilerijos sistemas AS90 ir sovietinės kilmės techniką.
„The Telegraph“ vertinimu, smūgis vienam iš tokių objektų ir galima jame dirbančių britų žūtis Maskvai galėtų atrodyti kaip paprastas būdas atsakyti Londonui.
Britų diplomatinės atstovybės Ukrainoje laikomos mažiau tikėtinais taikiniais. Rusija pati suinteresuota išlaikyti abipusį diplomatinių atstovybių neliečiamumą.
Išpuoliai prieš britus įvertinti kaip vidutinė grėsmė
Trečiasis „The Telegraph“ aptartas scenarijus – tiesioginiai išpuoliai prieš Jungtinės Karalystės piliečius, susijusius su Ukrainos apginklavimu. Tokio atsako tikimybė įvertinta kaip vidutinė.
Šio scenarijaus precedentu laikomas 2018 metų kovo 4 dieną Solsberyje, pietvakarių Anglijos mieste, surengtas mėginimas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ nunuodyti buvusį Rusijos žvalgybos pareigūną Sergejų Skripalį.
Oficialus britės Dawn Sturgess mirties aplinkybių tyrimas nustatė, kad operaciją vykdė GRU 29155-ojo padalinio nariai. D. Sturgess vėliau mirė apsinuodijusi „Novičiok“.
Kaip vienas galimų Rusijos taikinių įvardytas Jungtinės Karalystės gynybos pramonės bendrovės „BAE Systems“ vadovas Charlesas Woodburnas. Šis scenarijus lyginamas su 2024 metais paviešintu įtariamu Rusijos sąmokslu nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Kremlius kaltinimus dėl tokio sąmokslo neigė.
Ketvirtasis galimas atsako kelias – tiesioginiai Rusijos raketų arba ginkluotų dronų smūgiai Jungtinei Karalystei – laikomas mažai tikėtinu. Tokia ataka prieš NATO narę galėtų išprovokuoti kolektyvinį Aljanso karinį atsaką.
