NATO pareiškė, kad jos atgrasymo ir gynybos pozicija yra stipri bei veiksminga, rugpjūčio 19 d. paskelbus, jog Iranas svarstė smūgius JAV kariniams objektams Europoje, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas eskaluotų karą. Šiuos planus britų laikraščiui „Financial Times“ atskleidė du neįvardyti Irano režimui artimi šaltiniai. Aljansas kaip savo pajėgumo įrodymą nurodė 2026 metų pradžioje keturis kartus perimtas iš Irano Turkijos link skriejusias balistines raketas.
Iranas vertino taikinius Bulgarijoje ir Kipre
„Financial Times“ šaltinių teigimu, Irano pajėgos nagrinėjo galimybę smogti JAV objektams Pietų ir Pietryčių Europoje. Tarp galimų taikinių buvo minima Bulgarijoje esanti Bezmero karinių oro pajėgų bazė.
Bulgarijos parlamentas liepos 22 d. balsais 136 prieš 13, dviem parlamentarams susilaikius, leido šioje bazėje nuo liepos 24 d. iki spalio 1 d. dislokuoti iki aštuonių JAV degalų papildymo lėktuvų KC-135 ir iki 250 karių.
Bulgarijos vyriausybė tvirtino, kad bazė bus naudojama tik logistiniams degalų papildymo skrydžiams už šalies oro erdvės ribų. Pasak Sofijos, tiesioginės karinės operacijos prieš Iraną iš Bulgarijos teritorijos nebus vykdomos.
Tarp galimų atsakomųjų taikinių taip pat minėtas Kipras – Viduržemio jūros saloje esanti valstybė, kurioje Jungtinė Karalystė turi Akrotirio karinę bazę. Kovo mėnesį į šią bazę smogė dronas. Vakarų pareigūnai įtarė, kad tai galėjo būti Irano regioninių sąjungininkų paleistas iranietiškas aparatas.
Irano pajėgos taip pat atskirai nagrinėjo galimybę konflikto eskalacijos atveju atakuoti povandeninius šviesolaidinius kabelius Hormuzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame vandens kelyje tarp Irano ir Arabijos pusiasalio.
Vienas „Financial Times“ šaltinis teigė, kad Irano atsako mastas priklausytų nuo Vašingtono veiksmų. Kitas tvirtino, jog naujos JAV agresijos atveju Teheranas savo atsakui „nenustatytų jokių ribų“ ir galėtų smogti Europoje. Šaltinių teigimu, dalis Irano režimo atstovų karo atsinaujinimą jau vertina ne kaip galimybę, o kaip laiko klausimą.
NATO priminė keturis raketų perėmimus
„Kaip parodė šių metų pradžia, kai NATO oro gynybos sistemos sėkmingai perėmė balistines raketas, keturis kartus skriejusias iš Irano į Turkiją, mūsų atgrasymo ir gynybos pozicija yra stipri ir veiksminga“, – pareiškė NATO atstovas.
Ketvirtoji Irano paleista balistinė raketa kovo 30 d. buvo perimta NATO oro ir priešraketinės gynybos priemonėmis rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Po pirmojo tokio incidento kovo 4 d. Turkijos gynybos ministerija skelbė, kad Irako ir Sirijos oro erdvę perskridusi raketa artėjo prie Turkijos. NATO ją perėmė, aukų nebuvo. Iranas neigė taikęsis į Turkiją ir pareiškė gerbiantis šios NATO valstybės suverenitetą.
Ankara paragino visas šalis vengti veiksmų, kurie galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą, ir nurodė konsultuosianti su NATO bei kitais sąjungininkais. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas tuo metu sakė nematantis pagrindo manyti, kad raketos perėmimas aktyvuotų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą užpuolus vieną iš Aljanso narių.
Londono saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėjas Sidharthas Kaushalis Irano raketų grėsmę Europai pavadino „realia, bet ribota“. Pasak jo, „Shahab“ serijos vidutinio nuotolio raketos galėtų pasiekti taikinius Pietų ar Pietryčių Europoje, tačiau didėjant atstumui mažėtų jų tikslumas ir galima padaryti žala.
Liepos mėnesį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas perspėjo Jungtinę Karalystę, kad bet kuri bazė, panaudota smūgiui Irano teritorijoje surengti, bus laikoma teisėtu taikiniu.
Derybos įstrigo, o Vašingtonas pasirinko ilgalaikį spaudimą
Iranas konflikto išplėtimo variantus rengė D. Trumpui liepą pagrasinus už kiekvieną Hormuzo sąsiauryje užpultą laivą sunaikinti po vieną Irano tiltą arba elektrinę.
Rugpjūčio 10–16 dienomis Irano aukščiausiasis vadovas ajatola Mojtaba Khamenei į svarbiausius šalies saugumo ir kariuomenės postus paskyrė griežtosios linijos šalininkus. Tuo metu derybos dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo buvo įstrigusios.
Rugpjūčio 17 d. televizijos kanalo „Al Arabiya“ šaltiniai skelbė apie tariamą Vašingtono ir Teherano susitarimą pratęsti paliaubas dar 60 dienų. Tačiau kitą dieną D. Trumpas pareiškė, kad jokios derybos ar pokalbiai su Teheranu nevyksta ir nėra suplanuoti. Jis taip pat nurodė, kad Irano uostų blokada tęsiama.
JAV prezidentas tvirtino, kad Hormuzo sąsiauris yra atviras laivybai, tačiau naujienų agentūra AP nurodė, jog laivų eismas jame tebebuvo gerokai sumažėjęs.
CNN cituotų aukšto rango JAV pareigūnų teigimu, D. Trumpas nurodė savo žentui Jaredui Kushneriui, viceprezidentui J. D. Vance'ui ir specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui nebesivelti į dialogą su Irano derybininkais. Tie patys pareigūnai teigė, kad Baltieji rūmai atsisakė siekio kuo greičiau sutriuškinti Iraną ir perėjo prie ilgalaikio ekonominio bei karinio spaudimo strategijos.
