Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas paragino rasti būdą surengti rinkimus net ir užsitęsus Rusijos pradėtam karui. Rugpjūčio 18 dieną paskelbtame kiek ilgesniame nei devynių minučių vaizdo kreipimesi jis pareiškė, kad „demokratija negali būti Rusijos įkaitė“, o balsavimo mechanizmas turi būti teisėtas, saugus ir realistiškas.
Fedorovas prabilo apie sisteminę valdymo krizę
„Reuters“ šį 35 metų politiko pareiškimą pavadino pirmuoju tokio pobūdžio viešu reikšmingo Ukrainos politiko raginimu nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais ir rimčiausiu vidaus politiniu iššūkiu prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per šį laikotarpį.
Fedorovas kalbėjo apie „sisteminę valdymo krizę“ ir kaltino senąją sistemą siekiu apsaugoti pačią save bei baime keistis. Neįvardydamas konkrečių asmenų, buvęs ministras taip pat tvirtino, kad pareigūnų korupcija silpnina Ukrainos karo pastangas.
Vis dėlto jis nepasakė, kad pats kandidatuotų per siūlomus rinkimus.
Kreipimasis paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Zelenskis paprašė Ukrainos parlamento – Aukščiausiosios Rados – gynybos ministru patvirtinti generolą majorą Jevhenijų Chmarą. Parlamentas dėl jo balsavo tik kitą dieną, rugpjūčio 19-ąją. Chmaros patvirtinimas praktiškai užkirto kelią Fedorovui artimiausiu metu sugrįžti į šias pareigas.
Fedorovas iš gynybos ministro posto buvo atleistas liepą, jame išdirbęs maždaug šešis mėnesius. Zelenskis sprendimą aiškino ministro nesugebėjimu dirbti su tuomečiu Ukrainos kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu. Pats Fedorovas teigė, kad prie jo atleidimo galėjo prisidėti pradėta karinių pirkimų reforma.
Po atleidimo tūkstančiai ukrainiečių išėjo į protestus reikalaudami grąžinti Fedorovą į ministro postą ir atleisti Syrskį. Mažesni, tačiau vis dar po kelis tūkstančius žmonių sutraukiantys mitingai šalies sostinėje Kyjive tęsėsi maždaug mėnesį.
Liepos 28–rugpjūčio 2 dienomis atliktoje tyrimų bendrovės „Socis“ apklausoje 62,5 proc. respondentų Fedorovo atleidimą vertino neigiamai, o 57,6 proc. visiškai arba veikiau palaikė protestus prieš šį sprendimą.
Apklausos rodo Zelenskiui nepalankius antruosius turus
Toje pačioje 2 tūkst. žmonių apklausoje Zelenskis pirmajame hipotetinių prezidento rinkimų ture būtų gavęs 22,3 proc. balsų. Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas surinko 21,4 proc., o Fedorovas – 13,1 proc.
Hipotetiniame antrajame ture Fedorovas Zelenskį būtų aplenkęs 63,8 proc. prieš 36,2 proc. Tačiau duomenys nerodo, kad tik Fedorovas arba Zalužnas galėtų nugalėti dabartinį prezidentą: apklausos dalyviai antrajame ture daugiau balsų nei Zelenskiui taip pat būtų skyrę Ukrainos karinės žvalgybos vadovui Kyrylui Budanovui.
Apklausa neapėmė Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų ir vietovių, kuriose vyksta aktyvūs kovos veiksmai.
Pagal Ukrainos teisę rinkimai negali vykti galiojant karo padėčiai. Įprasta Zelenskio prezidento kadencija baigėsi 2024 metų gegužę, tačiau karo padėties nuostatos leidžia jam toliau eiti pareigas iki karo padėties pabaigos ir naujų rinkimų.
Rusija šia padėtimi naudojasi skleisdama teiginį, kad Zelenskis esą nebėra teisėtas prezidentas. CNN analizėje perspėta, kad skuboti arba ginčijamo teisėtumo rinkimai galėtų paralyžiuoti Kyjivo valdžią ir suteikti Maskvai dar vieną progą stiprinti dezinformaciją.
Karo sąlygomis balsavimui trukdo teisė ir logistika
Pats Fedorovas pripažino, kad reikėtų išspręsti karių fronte, kovų zonose gyvenančių piliečių ir namus palikusių rinkėjų balsavimo problemas. Pastaroji grupė apima maždaug 10 mln. šalies viduje perkeltų ukrainiečių ir užsienyje esančių pabėgėlių.
CNN vertinimu, net taikos sąlygomis teisiniams ir technologiniams pakeitimams, būtiniems rinkimams surengti, prireiktų maždaug pusmečio. Nuotolinė sistema turėtų leisti balsuoti fronto kariams, bet kartu neatstumti interneto neturinčių vyresnio amžiaus gyventojų.
Europos Tarybos programa dėl Ukrainos rinkimų taip pat orientuota į balsavimą po karo. Pagal ją prieš rinkimus turėtų būti nustatyti pamatuojami kriterijai, rodantys, ar šalyje jau sudarytos Europos rinkimų standartus atitinkančios demokratinės sąlygos.
Politinę įtampą rugpjūčio 19 dieną papildė Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro NABU paskelbtas tyrimas, žiniasklaidoje vadinamas operacija „Forestas Gumpas“. Įtariama, kad 150 mln. grivinų, arba apie 3,4 mln. JAV dolerių, buvo išplauta siekiant sumokėti užstatą už vieną ankstesnės korupcijos bylos kaltinamąjį. Zelenskis šiame tyrime neįvardytas įtariamuoju.
Tą pačią dieną prezidentas atleido savo biuro vadovo pavaduotoją Iryną Mudrą, tačiau tyrėjai jos viešai taip pat neįvardijo įtariamąja. Prezidento biuras iš karto nekomentavo nei Fedorovo kreipimosi, nei korupcijos tyrimo.
