Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ketvirtadienį, rugpjūčio 20-ąją, atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą plataus masto ekonominio spaudimo planą. Pasak ministro, ankstesnės „žlugusios politikos“ tęsimas atneš Vašingtonui tik „tolesnį pralaimėjimą“.
Teheranas kaltina JAV nukreipiant dėmesį nuo savo problemų
A. Araghchi socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad D. Trumpo vadinamoji „Ekonominė D diena“ esą skirta nukreipti dėmesį nuo pačių JAV problemų – precedento neturinčios skolos ir didėjančių palūkanų normų.
Ministras taip pat perspėjo, kad tolesnis spaudimo Iranui didinimas tik stiprins iraniečių priešiškumą Jungtinėms Valstijoms.
D. Trumpas grasina Irano ekonominiams partneriams
D. Trumpas rugpjūčio 19 dieną paskelbė pradedantis plataus masto kampaniją prieš Irano ekonomiką. Jis ją pavadino „Ekonomine D diena“ ir „griežčiausia ekonomine operacija, kada nors nukreipta prieš kurią nors šalį“.
JAV prezidentas teigė suteikęs Iranui galimybę susitarti, tačiau, anot jo, Teheranas ja nepasinaudojo. D. Trumpas pažadėjo Iranui precedento neturinčio masto ekonominį karą bei izoliaciją ir paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie, jo žodžiais, „Irano grėsmės“ nugalėjimo.
Prezidentas pagrasino „didžiulėmis ekonominėmis pasekmėmis“ bet kuriai valstybei, kurios finansų įstaigos, įmonės, oro uostai ar valdžios institucijos padėtų Iranui. Jis pareikalavo nutraukti Irano naftos kontrabandą, pinigų pervedimus, valiutos keityklų, laivų registrų ir priedangos bendrovių paslaugas.
Konkrečių naujų sankcijų D. Trumpas iš karto nepaskelbė. Be Irano, jis taip pat neįvardijo nė vienos valstybės, kuriai galėtų būti taikomos ekonominės bausmės. Todėl neaišku, ką grasinimai reikštų su Iranu glaudžius ekonominius ryšius palaikančioms didžiosioms ekonomikoms, tarp jų Kinijai.
Ankstesnė kampanija jau nusitaikė į bankus ir naftos pirkėjus
Naujasis D. Trumpo pareiškimas tęsia nuo balandžio 16 dienos JAV vykdomą kampaniją „Operation Economic Fury“ („Ekonominio įniršio operacija“). Ji nukreipta prieš su Iranu prekiaujančias arba finansines paslaugas jam teikiančias užsienio įmones ir valstybes.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šią kampaniją yra pavadinęs bombardavimo kampanijos „finansiniu atitikmeniu“. Jo teigimu, sankcijos gali grėsti Irano naftos pirkėjams ir su šia šalimi dirbantiems bankams.
D. Trumpo vasario 6 dieną pasirašytas ir kitą dieną įsigaliojęs vykdomasis įsakas taip pat leidžia nustatyti papildomus muitus prekėms iš valstybių, tiesiogiai arba netiesiogiai perkančių Irano prekes ar paslaugas. Kaip galimo muito pavyzdys įsake nurodytas 25 proc. tarifas.
Pagal šį mechanizmą JAV prekybos sekretorius turi nustatyti, ar konkreti valstybė prekiauja su Iranu, valstybės sekretorius – rekomenduoti galimo papildomo muito dydį, o galutinį sprendimą priima prezidentas.
