Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Seime Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydama ištirti vadinamojo antrojo muftiato veiklą ir įvertinti, ar ji nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Parlamentarė siūlytų organizaciją išregistruoti
Kreipimesi kalbama apie 2019 metais įkurtą Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftiatą. Teisingumo ministerijos viešame religinių bendrijų sąraše atskirai nurodyti du muftiatai: Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba.
Jeigu NSGK nustatytų, kad pastarosios organizacijos veikla gali prieštarauti Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlytų Teisingumo ministerijai ją išregistruoti.
Parlamentarė tvirtina, kad Teisingumo ministerijos 2019 metais patvirtintas antrojo muftiato įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir kelia grėsmę istoriniam Lietuvos totorių paveldui.
Kreipimesi teigiama, kad perimamas mečečių valdymas
Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, antrasis muftiatas palaipsniui perima Lietuvos mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės.
„Antrasis muftiatas agresyviais veiksmais perima maldos namų valdymą. Dėl to istoriniai Lietuvos totoriai jaučiasi vejami iš savo mečečių, o jų vietą užima imigrantai“, – TS-LKD pranešime cituojama parlamentarė.
Politikė anksčiau yra nurodžiusi, kad senajam Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui priklausė keturios istorinės mečetės – Raižių kaime Alytaus rajone, Nemėžio ir Keturiasdešimties Totorių kaimuose Vilniaus rajone bei Kaune.
Viešas bendruomenės nesutarimas išryškėjo ir 2026 metų balandį. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas tuomet teigė, kad Vilniui reikia mečetės, o Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas sakė, jog esamų mečečių pakanka.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė taip pat prašo NSGK įvertinti antrojo muftiato ryšius su užsienio fondais ir kitais bendradarbiavimo partneriais. Anot jos, tarp jų yra organizacijų, kurios tarptautinėje erdvėje nuo 1996 metų kaltintos terorizmo finansavimu arba radikalizacijos skatinimu. Šios organizacijos 15min publikacijoje neįvardytos.
VSD sistemingos radikalizmo sklaidos Lietuvoje nefiksuoja
Parlamentarė savo argumentus grindžia Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu. Jos teigimu, jame perspėjama apie teroristinių organizacijų pastangas Europoje plėsti islamistinę propagandą ir ieškoti pažeidžiamų, radikalizuotis linkusių žmonių.
Vis dėlto naujausiame, 2026 metų, VSD vertinime pabrėžiama, kad Lietuvos musulmonų bendruomenėse sistemingos radikalizmo sklaidos nefiksuojama. Tarp imigrantų iš Centrinės Azijos nustatoma pavienių radikalių pažiūrų arba sąsajų su terorizmu turinčių asmenų.
VSD vertinimu, artimiausiu metu mažai tikėtina, kad Lietuva taps islamistinių teroristų taikiniu. Tačiau departamentas neatmeta rizikos, kad pavieniai radikalizuoti žmonės gali skleisti propagandą, kurti ekstremistų grupes arba finansuoti teroristines organizacijas.
15min pranešime nepateikta nei NSGK, nei Teisingumo ministerijos, nei Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos reakcija į parlamentarės kreipimąsi ir kaltinimus.
