Vilniaus apygardos teisme rugpjūčio 20-ąją numatytas pirmasis procesinis posėdis seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus baudžiamojoje byloje. Kaltinimų teismas dar nenagrinės – bus sprendžiama, ar pratęsti laikiną jo nekilnojamojo turto apribojimą.
Teismas šalių nekvies ir vertins apribojimo pratęsimą
Teisėjas Audrius Cininas šį klausimą nagrinės rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, nei kitos bylos šalys į teismą nekviečiami ir posėdyje nedalyvaus.
A. Cinino teigimu, baigėsi anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, todėl teismas savo iniciatyva turi nuspręsti, ar jį pratęsti.
Byloje pareikšta civilinių ieškinių. T. Švedavičiui apribota teisė disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju būtų galima užtikrinti galimą nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigė, kad T. Švedavičius pats pažadėjo skirti pinigų nukentėjusiųjų žalai atlyginti, tačiau konkrečių jo veiksmų dar laukiama.
Pagrindinis teisiamasis posėdis kol kas nepaskirtas. Pirmųjų bylos nagrinėjimo posėdžių tikėtasi rudenį, bylą gavusiai teisėjai grįžus iš atostogų.
Švedavičiui pareikšti kaltinimai dėl 34 epizodų
Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs T. Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Kaltinimai apima du disponavimo pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai, 13 vaikų įtraukimo girtauti ir devynis vaikų išnaudojimo pornografijai epizodus.
Jam taip pat inkriminuojami keturi jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo, trys lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu už atlygį, du nepilnamečių ir vienas mažamečio seksualinio prievartavimo epizodai.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų. Teisėsaugos nurodomų veikų metu jiems buvo nuo 12 iki 18 metų, o dabar visi jie yra pilnamečiai. Manoma, kad nusikalstamos veikos galėjo būti daromos 2002–2025 metais Bažnyčiai priklausančiose kunigo gyvenamosiose vietose.
T. Švedavičiui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat paimtas jo dokumentas.
Vilniaus arkivyskupija skelbė bendradarbiavusi su teisėsauga, nušalinusi kaltinamą kunigą nuo pareigų, pradėjusi kanoninį tyrimą ir informavusi Šventąjį Sostą. Arkivyskupijos atstovas kunigas Mykolas Sotničenka teigė, kad iki teisėsaugos tyrimo Bažnyčia nebuvo gavusi signalų, įtarimų ar pranešimų apie kunigams inkriminuojamas veikas. Vėliau vienas nukentėjusysis kreipėsi į arkivyskupą ir su juo susitiko.
G. Grušo teigimu, T. Švedavičius iš pradžių veikų nepripažino. Arkivyskupas tvirtino, kad neigimas baigėsi teisėsaugai pateikus duomenis apie nukentėjusį asmenį ir kontaktą su juo.
T. Švedavičius taip pat paprašė būti atleistas iš kunigystės. Galutinį sprendimą dėl jo grąžinimo į pasauliečių luomą gali priimti popiežius.
Kunigu T. Švedavičius buvo įšventintas 2001 metų birželio 29 dieną. 2025-aisiais jis paskirtas Varėnos rajone esančios Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu ir šias pareigas ėjo iki tų metų gruodžio 19-osios.
Kito kunigo byla kilo iš atskiro tyrimo
T. Švedavičiaus byla susijusi su kita baudžiamąja byla, birželio pabaigoje perduota teismui. Joje Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs kunigas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pabrėžė, kad nėra duomenų, jog abu kunigai būtų veikę kartu. Pasak jo, atliekant procesinius veiksmus viename tyrime buvo gauta medžiagos, kuri tapo pagrindu pradėti atskirą tyrimą.
R. Peciunas kunigu įšventintas 1999 metų lapkričio 21 dieną. Jis ir T. Švedavičius skirtingu metu tarnavo Trakų rajono Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bei Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose.
R. Peciuno bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismas. Sunkiais nusikaltimais kaltinamo T. Švedavičiaus byla perduota aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui.
