Užsitęsusi sausra 2026 m. rugpjūčio pradžioje taip nusekino Savos upę prie Sremska Mitrovicos miesto Serbijoje, esančio maždaug už 70 km į šiaurės vakarus nuo Belgrado, kad virš vandens aiškiai išniro surūdijusios garinio vilkiko „Slovenac“ nuolaužos. Laivo dalys buvo pasirodžiusios ir anksčiau, tačiau vietos gyventojai teigė dar niekada nematę taip smarkiai atsidengusio korpuso.
Nusekusi upė atidengė maždaug pusę korpuso
AP nuotraukose užfiksuota, kad rugpjūčio 18 dieną daugiau kaip šimtmečio senumo laivo nuolaužos buvo aiškiai matomos prie Savos seklumos. Per 81 metus aplink jas susikaupė smėlio ir dumblo, tačiau šį rugpjūtį iš vandens kyšojo maždaug pusė korpuso.
„Praėjo keleri metai po to, kai jį matėme paskutinį kartą, todėl susidomėjimas yra nemažas“, – sakė Sremska Mitrovicos Sremo muziejaus direktorius ir istorikas Andrija Popovičius. Serbijos žiniasklaida laivą yra praminusi „Savos Titaniku“.
Rugpjūčio 20 dieną Serbijos hidrometeorologijos tarnyba Sremska Mitrovicoje fiksavo –1 cm Savos vandens lygį ir 302 kub. metrų per sekundę debitą. Rugpjūčio 24-ajai buvo prognozuojamas dar žemesnis, –6 cm, vandens lygis.
Europos sausrų observatorijos duomenimis, liepos pabaigoje aukščiausio pavojaus sausros sąlygos apėmė ir Dunojaus baseiną bei dalį Serbijos.
Serbijos visuomeninis transliuotojas RTS perspėjo, kad lipti ant nuolaužos arba maudytis šalia jos nesaugu, nes aplink korpusą susidaro sūkuriai. Kaskart laivui išnirus iš vandens, nuo jo taip pat dingsta metalinių dalių.
Vilkikas gabeno krovinius tarp Dunojaus miestų
Maždaug 54 metrų ilgio garinis vilkikas buvo pastatytas 1913 metais Budapešto laivų statykloje, tuometėje Austrijos–Vengrijos imperijoje. Iš pradžių jis vadinosi „Vag“ – tai vengriškas Vaho, ilgiausios Slovakijos upės, pavadinimas.
Laivą varė dvi garo mašinos ir šoniniai mentiniai ratai. Jis tempė sunkius krovinius tarp Budapešto ir kitų prie Dunojaus esančių miestų.
Pasak A. Popovičiaus, per Pirmąjį pasaulinį karą laivas beveik nutraukė reisus. Žlugus Austrijos–Vengrijai, vilkikas kaip karo reparacijų dalis atiteko naujai įkurtai Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei, vėliau tapusiai Jugoslavija.
Tuomet laivas buvo pervadintas „Slovenac“, tačiau, istoriko teigimu, iki šiol neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks vardas.
Vokiečių mina vilkiką nuskandino 1945 metais
Per Antrąjį pasaulinį karą laivas pateko nacių Vokietijos okupacinės valdžios žinion. 1944 metais, išlaisvinus Belgradą, Jugoslavijos antifašistinės pajėgos juo gabeno sužeistuosius ir įrangą į Sremo frontą, kuriame buvo kovojama su į vakarus besitraukiančia Vokietijos kariuomene.
Karo istorikas Branislavas V. Stankovičius nurodė, kad katastrofa įvyko 1945 m. balandžio 25 dieną. Sužeistuosius gabenęs „Slovenac“ užplaukė ant vokiečių minos, nuskendo ir nuo tada liko Savos dugne.
A. Popovičiaus teigimu, per savo istoriją laivas tarnavo trims ar net keturioms valstybėms bei valdžioms: Austrijai–Vengrijai, Jugoslavijos karalystei, Vokietijos okupacinei administracijai ir Jugoslavijos liaudies išlaisvinimo pajėgoms.
„Slovenac“ turėjo giminingą laivą „Župa“, kuris tebėra Belgrade. Pasak istoriko, jis galėtų tapti būsimo Serbijos upių laivybos muziejaus pagrindu.
Sausrai nusekinus Europos upes, pasirodė ir daugiau istorinių radinių. Prie Serbijos ir Rumunijos sienos išniro ginklų tebeturinčių nacistinės Vokietijos Juodosios jūros flotilės laivų, o Bulgarijoje aptikta mamuto žandikaulio, ilčių, mentės, šonkaulių ir kitų kaulų.
Video pasidalinta: pic.twitter.com/0JpD6ANJtu
