Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį pareiškė, kad karą su JAV ir Izraeliu geriau užbaigti dabar, kol, jo vertinimu, Iranas yra „galios ir orumo pozicijoje“. Prezidentas apie tai kalbėjo susitikime su gydytojais.
Pezeshkianas paskelbė apie Irano pergalę
M. Pezeshkianas tvirtino, kad pasaulis pripažįsta Irano pergalę ir smerkia Jungtines Valstijas dėl smūgių šalies mokykloms, ligoninėms bei kitai infrastruktūrai.
„Geriau karą užbaigti dabar, kai esame galios ir orumo pozicijoje, o visas pasaulis pripažįsta mūsų pergalę“, – sakė Irano prezidentas. Jis taip pat pareiškė, kad JAV, puldamos Irano infrastruktūrą, pažeidė tarptautines taisykles ir dėl to yra nekenčiamos visame pasaulyje.
Tai ne pirmas M. Pezeshkiano raginimas siekti susitarimo. Rugpjūčio 8 dieną prezidentas sakė, kad reikia nutraukti „nei karo, nei taikos“ būseną. Jo teigimu, šalies vienybė ir stipri pozicija sudaro tinkamą momentą susitarti su JAV.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė Iranui. Iki rugpjūčio 9-osios per konfliktą buvo žuvę daugiau kaip 3 400 žmonių. Balandį ir birželį paskelbti du JAV ir Irano susitarimai dėl paliaubų greitai žlugo.
Vašingtonas žada griežčiausias sankcijas istorijoje
M. Pezeshkiano komentarai paskelbti kitą dieną po to, kai Irano užsienio reikalų ministerija pasmerkė naują Vašingtono ekonominio spaudimo kampaniją. Ketvirtadienį ministerija JAV ekonomines ir prekybos sankcijas pavadino „ekonominiu terorizmu“ bei „nusikaltimais žmoniškumui“.
Ministerijos pareiškime teigiama, kad sankcijų iniciatoriai ir vykdytojai turėtų būti teisiami ir baudžiami. Kartu ji tvirtino, kad ekonominės priemonės nepalauš iraniečių ryžto ginti šalies nepriklausomybę, orumą ir suverenitetą.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pažadėjo Iranui pritaikyti „griežčiausias sankcijas istorijoje“. Pasak jo, Vašingtonas šia kampanija sieks sužlugdyti Irano režimą, o išsamesnis naujų priemonių planas bus pristatytas pirmadienį, rugpjūčio 24 dieną.
S. Bessentas JAV jūrų blokadą ir būsimas sankcijas pavadino dvigubu smūgiu. Jo teigimu, maksimalaus ekonominio spaudimo kampanija mažina plataus masto karinių veiksmų atnaujinimo tikimybę.
Vašingtonas ketina bausti pinigų pervedimus Iranui ir Irano naftos pirkėjus. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pagrasino dideliais ekonominiais padariniais valstybėms, kurių finansų įstaigos, įmonės, oro uostai ar valdžios institucijos suteiktų Iranui ekonominę paramą.
D. Trumpas nurodė sieksiantis užkirsti kelią Irano naftos kontrabandai, valiutų apsikeitimo linijoms, grynųjų pinigų pervedimams, keityklų, laivų registrų ir priedangos bendrovių naudojimui. Po JAV grasinimų ketvirtadienį naftos kainos pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau kaip tris savaites.
Kinija atmetė raginimą prisidėti prie spaudimo
Jungtinės Valstijos paragino prie Irano ekonominės izoliacijos prisidėti ir Kiniją. Analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis, 2025 metais ši valstybė nupirko daugiau kaip 80 proc. jūra eksportuotos Irano naftos.
S. Bessentas argumentavo, kad Pekinui būtų naudinga palaikyti JAV kampaniją, nes, jo teigimu, Kinija apie pusę energijos gauna iš Persijos įlankos regiono. Iki karo per šio regiono Hormūzo sąsiaurį buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje parduodamos naftos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas penktadienį atsakė, kad sankcijos ir spaudimas problemos neišspręs. Jis paragino visas konflikto šalis elgtis atsakingai ir ieškoti politinio bei diplomatinio sprendimo.
