JAV lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ rugpjūčio 20 dieną paliko Artimuosius Rytus ir pradėjo kelionę į savo bazę San Diege, Kalifornijos valstijoje, patvirtino JAV pareigūnas. Laivo dislokavimas, per kurį jis rėmė JAV operacijas kare su Iranu, truko 272 dienas.
Į San Diegą laivas plauks iki penkių savaičių
„USS Abraham Lincoln“ iš San Diego išplaukė 2025 metų lapkričio 21 dieną. Beveik visą dislokavimo laiką laivas praleido jūroje – tik trumpam sustojo JAV priklausančioje Guamo saloje Ramiajame vandenyne gruodį ir liepą apsirūpino atsargomis Omane.
Daugiau kaip 250 dienų be įprasto apsilankymo uoste tapo ilgiausiu nepertraukiamu šiuolaikinio JAV lėktuvnešio buvimu jūroje. Laive tarnauja apie 5 tūkst. jūreivių ir jūrų pėstininkų.
Įgulos dabar laukia maždaug 21 tūkst. kilometrų kelionė į San Diegą. Ji turėtų trukti nuo keturių iki penkių savaičių, tačiau tiksli atvykimo data ir galimi sustojimai uostuose neskelbiami.
JAV Centrinė vadavietė CENTCOM, koordinuojanti amerikiečių karines operacijas Artimuosiuose Rytuose, rugpjūčio 16-ąją palinkėjo laivui „palankaus vėjo ir ramių bangų“. Tai tradicinis karinio jūrų laivyno atsisveikinimas, siekiantis burlaivių laikus.
Laive stigo atsargų, bet vadovybė sako problemas išsprendusi
Pastarosiomis savaitėmis buvo pranešama apie maisto ir higienos priemonių stygių, užterštą vandenį, vandentiekio gedimus, vėluojantį paštą, didelį nuovargį ir blogėjančią įgulos psichikos sveikatą. Tiekimo sunkumai sieti su Irano smūgiais JAV karinio jūrų laivyno bazei Bahreino sostinėje Manamoje, kuri buvo svarbus regioninis logistikos centras.
JAV karinis jūrų laivynas atsakė, kad vadovybė pirmiausia rūpinosi maisto tiekimu, vėliau – higienos reikmenimis ir paštu. Laivyno teigimu, įgula dabar turi švaraus vandens ir tinkamo maisto, o oro kondicionavimo sistemos veikia.
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas rugpjūčio 13 dieną pareiškė, kad pasakojimai apie sąlygas laive buvo „visiškai iškraipyti“. CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis, rugpjūčio 15-ąją apsilankęs lėktuvnešyje, kitą dieną dienraštyje „The Wall Street Journal“ rašė, kad daugelis problemų dėl maisto, karšto vandens ir moralės yra „pasenusios naujienos“ ir jau išspręstos. Vis dėlto jis pripažino, kad įgula tebėra pavargusi.
Karinio jūrų laivyno pareigūnas taip pat patvirtino, kad rugpjūčio pradžioje vienas jūreivis atsidūrė už borto. Jis buvo greitai išgelbėtas, gydytas laive, o vėliau perkeltas tolesnei priežiūrai. Įvykio priežastis nebuvo nurodyta.
Respublikonų kandidatas į Kongresą ir karinio jūrų laivyno kapitonas Armanas Kurdianas teigė, kad savižudybės bandymų ar minčių apie savižudybę per karines misijas, deja, pasitaiko ir kitur, todėl tokie pranešimai nėra visiškai neįprasti.
Demokratai reikalauja tyrimo, o Pentagonas nurodo planuotą rotaciją
Kongreso demokratė Sara Jacobs ir kiti jos partijos įstatymų leidėjai pareikalavo nepriklausomo tyrimo. Jie siekia išsiaiškinti, kodėl dislokavimas taip užsitęsė, kaip lėktuvnešyje pritrūko būtiniausių atsargų ir kokia pagalba teikiama įgulai bei jos šeimoms.
Prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 14 dieną atmetė teiginį, kad jūreivių šeimos nerimauja dėl misijos trukmės. Jis pareiškė, kad beveik devynis mėnesius trukęs dislokavimas buvo „nė iš tolo ne per ilgas“.
Pentagonas tvirtina, kad „USS Abraham Lincoln“ grąžinimas yra suplanuotos lėktuvnešių rotacijos dalis. Vis dėlto 15min pažymėjo, kad sprendimas paskelbtas po JAV administracijos ir karinio jūrų laivyno vadovų susitikimų su jūreivių šeimomis.
„USS George Washington“ į Artimuosius Rytus atvyko rugpjūčio 19 dieną ir perėmė grįžtančio lėktuvnešio užduotis. Išlydėjus „USS Abraham Lincoln“, regione už Persijos įlankos ribų liko apie 20 JAV karo laivų. Tarp jų – smogiamosios grupės su lėktuvnešiais „USS George H. W. Bush“ ir „USS George Washington“, amfibijų grupė bei keli eskadriniai minininkai.
