Susisiekimo ministras Juras Taminskas rugpjūčio 25 dieną pareiškė, kad elektros skirstymo bendrovė ESO buvo nepasirengusi savaitgalio audros sukeltai krizei. Anot ministro, didžiausia atsakomybė už susisiekimo sektoriaus sutrikimus „vienareikšmiškai“ tenka ESO, nes užsitęsę elektros tiekimo gedimai ypač smarkiai paveikė geležinkelius, telekomunikacijų bendroves ir ryšio operatorius.
Ministras ESO vadovo raginimą pavadino nepagarba
J. Taminskas sukritikavo ESO vadovą Renaldą Radvilą, paraginusį gyventojus pasirūpinti generatoriais. Ministro teigimu, toks aiškinimas nėra tinkamas atsakas žmonėms, ilgai laukiantiems, kol bus atkurtas elektros tiekimas.
Jis ESO vadovo poziciją palygino su pasiūlymu dėl traukinių sutrikimų nusipirkti dviratį ar automobilį, o duobėtą kelią susiremontuoti pačiam.
„Čia ne paaiškinimas, čia nepagarba tautiečiams“ sakė susisiekimo ministras.
Audra paveikė daugiau kaip 400 kilometrų geležinkelių
Pasak J. Taminsko, audra paveikė daugiau kaip 400 kilometrų iš maždaug 2 tūkst. kilometrų Lietuvos geležinkelių tinklo. Keturi keleiviniai traukiniai dėl apgadinimų ir staigaus stabdymo buvo išimti iš eismo, taip pat sutriko signalizavimo bei automatizuotos pervažų reguliavimo sistemos.
Geležinkelių sistemų atsarginės baterijos buvo apskaičiuotos pusei paros, tačiau veikė maždaug pusantros paros. Vis dėlto kai kuriose vietose ESO elektros tiekimą atkūrė tik po dviejų, trijų ar keturių parų.
Ministro teigimu, elektros tiekimą geležinkelio ruože tarp Vilniaus ir Kauno atkūrė patys geležinkelininkai. J. Taminskas tvirtino, kad laukiant ESO darbų traukiniai šiuo ruožu dar nebūtų galėję kursuoti. Baigusios darbus geležinkelių sistemoje keturios geležinkelininkų brigados išvyko padėti ESO.
ESO pabrėžė stichijos mastą, gyventojams numatomos išmokos
R. Radvila, atsakydamas į kritiką, pabrėžė neeilinį stichijos mastą. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iškvietimų skaičių ši audra buvo beveik 35 proc. didesnė už 2024 metų audrą.
ESO vadovas teigė, kad elektros tiekimui atkurti sutelktos maksimalios pajėgos. Bendrovė bendradarbiauja su geležinkelininkais, savivaldybių energetikais, Lietuvos šaulių sąjunga ir miško pjovėjais. Po 2024 metų audros ESO taip pat įsigijo 200 papildomų generatorių – iki rugpjūčio 24-osios 183 iš jų buvo pristatyti į 16 savivaldybių.
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupus audrai virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Rugpjūčio 25-osios rytą elektros vis dar neturėjo apie 80 tūkst. klientų.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, draudžiamieji gyventojų ir verslo nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų. Draudikai buvo gavę daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą ir prognozavo, kad abu skaičiai dar augs.
Energetikos ministerija ir ESO rugpjūčio 25 dieną sutarė parengti papildomą tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarką ilgiau kaip 72 valandas be elektros likusiems gyventojams. Energetikos ministras Lukas Savickas nurodė siekiantis, kad papildomos išmokos galėtų siekti iki 200 eurų. Aiškią jų skyrimo tvarką numatyta pristatyti iki rugpjūčio 26-osios ryto.
