Vokietijos dešiniojo populizmo partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bendrapirmininkė Alice Weidel pareiškė, kad jos partijai perėmus federalinę valdžią šalis siektų pasitraukti iš euro zonos ir Šengeno erdvės. Į rugpjūčio 23 dieną išsakytus planus sureagavusi kaimyninės Lenkijos diplomatijos vadovybė įspėjo apie rimtus ekonominius padarinius.
A. Weidel ragino uždaryti Vokietijos sienas
Apie AfD planus A. Weidel kalbėjo Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF laidoje „Vasaros interviu“. Politikė paragino uždaryti šalies sienas, griežčiau jas kontroliuoti ir smarkiai apriboti atvykimą.
Paklausta, kaip AfD valdžia organizuotų migrantų grąžinimo susitarimus su Sirija ar Afganistanu, A. Weidel tiesiogiai neatsakė. Ji pareiškė pirmiausia norinti neleisti migrantams patekti į Vokietiją.
AfD bendrapirmininkė migraciją susiejo su grėsme vidaus saugumui ir savo poziciją grindė teiginiais apie išpuolius peiliais bei grupinius išžaginimus. Politikė taip pat kritikavo Sirijos piliečių natūralizaciją. Vokietijoje teisę kreiptis dėl pilietybės tam tikromis sąlygomis galima įgyti šalyje pragyvenus ilgiau nei penkerius metus.
Pasitraukimą iš Šengeno A. Weidel aiškino ir siekiu išvengti tokių situacijų kaip migrantų antplūdis į Seutą – Ispanijos eksklavą Afrikos žemyne. Tačiau ZDF faktų patikra nurodė, kad Seuta nepriklauso įprastai Šengeno erdvei ir jai jau taikomos specialios judėjimo taisyklės. Pasak transliuotojo, nėra žinoma atvejų, kai migrantai per šį eksklavą būtų pasiekę Vokietiją.
Rugpjūčio 24 dieną Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad nuolatinės patikros prie Vokietijos sienų turėtų rimtų, įskaitant ekonominius, padarinių Lenkijai.
Jis taip pat kritikavo panašių priemonių reikalaujančius Lenkijos nacionalistus. R. Sikorskio teigimu, šie nesusimąsto, kas nutiktų, jeigu kitos valstybės pradėtų elgtis taip pat savanaudiškai. AfD ministras palygino su Lenkijos nacionaline konservatyvia partija „Teisė ir teisingumas“.
Pasitraukimas iš euro įrašytas į AfD programą
A. Weidel eurą pavadino nestabilia valiuta, dėl kurios, jos teigimu, paprasti gyventojai praranda savo turtą. Ji tvirtino, kad iki bendrosios Europos valiutos įvedimo Vokietijai sekėsi gerokai geriau.
Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos buvo įrašytas ir į AfD 2025 metų Bundestago – šalies federalinio parlamento – rinkimų programą.
ZDF faktų patikra šiems A. Weidel teiginiams priešpriešino Vokietijos finansų ministerijos duomenis. Nuo euro grynųjų pinigų įvedimo vidutinė metinė infliacija šalyje siekė apie 1,9 proc., o euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nuo 1999 metų svyravo palyginti nedaug.
Vokietijos ekonomistai ir verslo organizacijos perspėja, kad pasitraukimas iš euro arba nuolatinis Šengeno režimo atsisakymas pakenktų šalies ūkiui. Prekybos ir pramonės rūmai pažymi, kad įmonės nuostolių patiria jau dėl dabar vykdomų pasienio patikrų.
AfD lyderė atmetė kovos su klimato kaita priemones
Interviu A. Weidel kalbėjo ir apie klimato politiką. Ji pareiškė, kad klimato kaita vyko visada, todėl, jos nuomone, su ja kovoti skirtų priemonių nereikia.
ZDF atsakė, kad ankstesnius klimato svyravimus lėmė tokie gamtiniai procesai kaip ugnikalnių išsiveržimai. Tuo metu Jungtinių Tautų klimato ekspertų grupės IPCC vertinimu, dabartinį pasaulinį atšilimą neabejotinai daugiausia sukelia žmogaus veikla ir iškastinio kuro deginimas.
