Teisingumo ministerija antradienį pateikė Vyriausybei siūlymus didinti neturtinės žalos kompensacijas nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms. Sukauptomis Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšomis taip pat siūloma finansuoti teisinę pagalbą aukoms ir specializuotus advokatų mokymus.
Kompensacijos išaugtų iki 8 140 eurų
Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba žala padaroma nepilnamečiui, maksimali valstybės mokama neturtinės žalos kompensacija būtų didinama iki 8 140 eurų.
Jeigu dėl smurtinio nusikaltimo nepilnamečio sveikata sutrikdoma nežymiai arba jam sukeliamas fizinis skausmas, didžiausia kompensacija siektų 4 440 eurų.
Ministerija argumentuoja, kad didesnės išmokos geriau atspindėtų nusikaltimų sukeliamas fizines, psichologines ir socialines pasekmes. Pažeidžiamiausioms aukoms jos gali būti ilgalaikės.
Galiojanti sistema tam tikrais atvejais leidžia skubiai reikalingą kompensaciją gauti avansu, dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos prašymus dėl žalos kompensavimo nagrinėja, sprendimus priima ir išmokėjimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Fondo lėšomis finansuotų ir teisinę pagalbą
Ministerijos duomenimis, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo pajamos 2020–2025 metais išaugo daugiau kaip keturis kartus – nuo maždaug 0,95 mln. iki 4 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje fonde buvo sukaupta apie 3,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
Fondo biudžetą sudaro teismų paskirtos nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus padariusių asmenų įmokos. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė per metus vidutiniškai skiriama maždaug 1 100 atvejų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, į fondą kasmet kreipiasi iki 200 nusikaltimų aukų. Didžioji dalis reikalavimus atitinkančių prašymų patenkinama.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad dabar galiojantis reguliavimas neleidžia fonde sukauptų milijonų panaudoti platesnei pagalbai tiems patiems nukentėjusiesiems. Dalį pinigų siūloma skirti antrinei teisinei pagalbai smurtinių nusikaltimų aukoms baudžiamosiose ir civilinėse bylose.
Ministerijos skaičiavimu, reformai pakaktų sukauptų fondo lėšų, todėl papildomų pinigų iš valstybės biudžeto nereikėtų.
Advokatai būtų geriau rengiami dirbti su pažeidžiamomis aukomis
Fondo lėšomis taip pat būtų finansuojami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų specialieji mokymai ir kvalifikacijos kėlimas. Daug dėmesio numatoma skirti pasirengimui atstovauti nepilnamečiams, seksualinių nusikaltimų aukoms ir kitiems specialių apsaugos poreikių turintiems nukentėjusiesiems.
Pakeitimais siekiama sukurti vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuri susietų žalos kompensavimą, teisinę pagalbą ir specialistų kompetencijas.
R. Tamašunienė pabrėžė, kad valstybė negali panaikinti nusikaltimu padarytos žalos, tačiau turi užtikrinti, jog su teisingumo sistema susidūręs nukentėjęs žmogus, ypač vaikas, joje neliktų vienas.
Pakeitimai dar nėra priimti. Juos svarstys Vyriausybė, o jai pritarus projektas būtų teikiamas Seimui.
