Aukso kaina 2026 m. rugpjūčio 25 d. pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei tris mėnesius. Investuotojai saugaus turto ieškojo tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir didėjant neapibrėžtumui dėl JAV ekonominės bei fiskalinės politikos.
Rugpjūtį auksas pabrango apie 15 procentų
Per Azijos prekybos sesiją auksas kainavo apie 4 651 JAV dolerį (3 410 svarų) už Trojos unciją, bet vėliau dalį prieaugio prarado. Ankstesniu tos pačios dienos „Reuters“ matavimo metu neatidėliotino pristatymo aukso kaina buvo pasiekusi 4 668,19 dolerio, o JAV aukso ateities sandoriai – 4 724,50 dolerio už unciją.
Vėliau rugpjūčio 25-osios rytą aukso kaina smuko 0,3 proc. iki 4 635,89 dolerio už unciją. Nepaisant šio atsitraukimo, nuo rugpjūčio pradžios metalas buvo pabrangęs maždaug 15 proc. ir artėjo prie geriausio mėnesio rezultato nuo 1999 m. rugsėjo.
Auksas pradėjo brangti rugpjūčio pradžioje, kai rinkose sustiprėjo viltys, kad JAV ir Iranas gali atkurti paliaubas bei atverti laivybai strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį tarp Irano ir Arabijos pusiasalio. Susitarimas nebuvo pasiektas, tačiau aukso kainos kilimas tęsėsi.
Dabartinis didžiausias aukso brangimo etapas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio prasidėjo 2025 m., JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus importo muitus ir sukėlus baimę dėl pasaulinės prekybos sutrikimų. Aukso kaina pirmą kartą viršijo 4 000 dolerių 2025 m. spalį, 5 000 dolerių – 2026 m. sausį, o to mėnesio pabaigoje pasiekė rekordą.
Birželio pabaigoje ji buvo nukritusi iki 3 942 dolerių, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose nesiliovė. Naftos brangimas tuomet stiprino infliacijos ir palūkanų didinimo lūkesčius. Aukštos palūkanos paprastai mažina aukso patrauklumą, nes šis metalas nemoka palūkanų, tačiau rugpjūtį saugaus turto ir apsaugos nuo infliacijos paklausa šį veiksnį nusvėrė.
JAV obligacijų planas sustiprino dolerio nuvertėjimo baimę
Naują postūmį aukso kainai suteikė JAV Iždo departamento planas padvigubinti ilgesnės trukmės obligacijų supirkimo operacijų mastą. Tai rinkoje sustiprino nerimą dėl galimo dolerio nuvertėjimo.
Investuotojai taip pat laukė rugpjūčio 26 d. skelbiamo JAV asmeninio vartojimo išlaidų kainų indekso ir rugpjūčio 28 d. Federalinio rezervo sistemos vadovo Kevino Warsho kalbos centrinių bankininkų konferencijoje Džekson Hole, JAV Vajomingo valstijoje.
K. Warshas liepą pareiškė, kad JAV centrinis bankas netoleruos ilgai padidėjusios infliacijos. Birželio posėdyje Federalinis rezervas bazinių palūkanų tikslinį intervalą paliko 3,5–3,75 proc.
Finansų maklerio bendrovės IG analitikas Tony Sycamore’as prognozavo, kad aukso kainos kritimus išnaudos pirkėjai. Jo vertinimu, artimiausia kainos kilimą galinti pristabdyti zona yra ties 4 900–5 000 dolerių už unciją.
Šveicarijos finansų grupės „Swissquote“ vyresnioji analitikė Ipek Ozkardeskaya teigė, kad investuotojai auksą perka kaip apsaugą nuo neaiškios JAV fiskalinės politikos, infliacijos, abejonių dėl Federalinio rezervo nepriklausomumo ir su dirbtinio intelekto bumu siejamų rizikų.
Bitkoinas taip pat perkopė 80 tūkst. dolerių
Rugpjūčio 25 d. bitkoino kaina pirmą kartą nuo gegužės vidurio viršijo 80 000 dolerių ir pasiekė daugiau nei trijų mėnesių aukštumas. Azijos prekyboje kriptovaliuta buvo pabrangusi iki 81 237,94 dolerio, o vėliau kainavo 80 323,24 dolerio.
Nuo rugpjūčio pradžios bitkoinas buvo pabrangęs 28 proc. – daugiausia per vieną mėnesį nuo 2024 m. lapkričio. Šį kilimą, kaip ir aukso brangimą, skatino silpstantis doleris bei nerimas dėl JAV fiskalinių planų.
Neapibrėžtumą dar labiau padidino JAV administracijos rugpjūčio 24 d. grasinimas antrinėmis sankcijomis šalims, nenutrauksiančioms verslo ryšių su Iranu. JAV Iždo departamentas tą dieną konkrečių baudžiamųjų priemonių dar nepaskelbė. Iranas pažadėjo atsakyti ir pareiškė tikįs, kad svarbiausi jo prekybos partneriai JAV spaudimui nepaklus.
D. Trumpas taip pat pagrasino nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 50 proc. padidinti muitus visiems iš Kanados importuojamiems automobiliams, sunkvežimiams ir automobilių dalims. Tai sustiprino rinkų nerimą dėl JAV prekybos ir fiskalinės politikos.
