Varšuvoje gyvenanti Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė Sviatlana Cichanouskaja rugsėjo 2 d. trumpam grįžo į Vilnių ir interviu 15min pareiškė, kad Europa turi būti pasirengusi bet kokiam saugumo padėties pokyčiui. Ji taip pat teigė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas artėja prie pabaigos, ir išreiškė viltį, jog artimiausiomis savaitėmis bus paleista dar viena Baltarusijos politinių kalinių grupė.
Demokratinės jėgos rengia naują Konstituciją
Cichanouskajos teigimu, daugiau kaip 30 metų kurtas Lukašenkos režimas nebeturi Baltarusijos žmonių paramos, o valdžios aplinkoje taip pat matoma, kad šalis pateko į politinę aklavietę.
Vis dėlto Baltarusijos demokratizaciją ji siejo ne vien su padėtimi šalies viduje. Pasak opozicijos lyderės, pokyčiai priklausys ir nuo Rusijos karo prieš Ukrainą baigties, principingos Europos Sąjungos laikysenos bei ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.
Demokratinės jėgos, anot Cichanouskajos, jau rengia reformas ir naują Konstituciją, kuri turėtų užkirsti kelią diktatūros sugrįžimui. Taip pat planuojami laisvi rinkimai ir naujo parlamento sudarymas.
Nors Cichanouskajos pagrindinė darbo vieta šiuo metu yra Varšuvoje, ji pabrėžė, kad Vilnius tebėra jos diplomatinio darbo centras. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijos demokratinei atstovybei Vilniuje vadovauja Dzianisas Kučinskis.
Tikimasi paleisti dar vieną kalinių grupę
Cichanouskaja sakė žinanti apie maždaug 900 Baltarusijoje laikomų politinių kalinių. Žmogaus teisių centras „Viasna“ rugsėjo 2 d. sąraše nurodė 889 kalinamus žmones. Nuo 2020 metų prezidento rinkimų kampanijos pradžios politiniais kaliniais iš viso pripažinti 4 790 asmenų.
Pasak opozicijos lyderės, per praėjusius metus buvo paleista apie 500 žmonių, tačiau represijų mastas nemažėja, nes paleistuosius pakeičia naujai sulaikomi asmenys.
Cichanouskaja teigė, kad jos komanda kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale’u siekia, jog artimiausiomis savaitėmis būtų paleista dar viena kalinių grupė. Šį lūkestį sustiprino Coale’o pranešimas, kad rugsėjį jis ketina grįžti į Baltarusijos sostinę Minską ir iki mėnesio vidurio tikisi pasiekti naują paleidimą.
Tačiau, pasak Cichanouskajos, iki paskutinės akimirkos lieka neaišku, ar išlaisvintiems žmonėms bus leista pasilikti Baltarusijoje, ar režimas privers juos išvykti. Jos vertinimu, ankstesnius paleidimus nulėmė tarptautinis spaudimas, o ne Lukašenkos humanizmas.
Kalbėdama apie Baltarusijos sienas, demokratinių jėgų lyderė siūlė riboti prekių judėjimą ir prekybą, bet neužkirsti kelio žmonėms, bėgantiems nuo kalėjimo ar kitų represijų. Ji taip pat pasisakė prieš sankcijų Baltarusijos sportininkams ir komandoms panaikinimą, nes, jos teigimu, režimas sportą bei tarptautines organizacijas naudoja propagandai.
Cichanouskaja ragina NATO rodyti vienybę
Cichanouskaja sakė gaunanti jautrios informacijos apie Baltarusijoje, netoli Ukrainos ir Europos Sąjungos sienų, statomas karines antenas bei kitą infrastruktūrą. Ji taip pat minėjo su raketomis „Orešnik“ siejamą infrastruktūrą ir branduolinius grasinimus.
Jos vertinimu, Rusija gali dar kartą pasinaudoti Baltarusijos teritorija provokacijoms prieš Lietuvą, Lenkiją ar Latviją. Todėl NATO, pasak Cichanouskajos, turėtų demonstruoti vienybę ir prireikus siųsti papildomų pajėgų, pavyzdžiui, į Lietuvą.
Gegužės 26 d. Kyjive susitikusi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Cichanouskaja teigė aptarusi, kaip neleisti Baltarusijai būti dar labiau įtrauktai į karą. Ukrainos prezidentūra skelbė, kad per susitikimą kalbėta apie Lukašenkos režimo atsakomybę už tai, kad Rusija naudojasi Baltarusijos teritorija sausumos operacijai, raketoms paleisti ir ginkluotei dislokuoti.
Interviu Cichanouskaja taip pat svarstė apie rugpjūčio 25 d. įvykusį JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitą Maskvoje. Keli su kelione susipažinę šaltiniai teigė, kad jis perspėjo Rusiją nepulti NATO valstybių, tačiau CŽA oficialiai vizito motyvų nekomentavo.
Kremlius patvirtino, kad Ratcliffe’as susitiko su Rusijos žvalgybos tarnybų vadovais, bet ne su prezidentu Vladimiru Putinu, ir pokalbių turinio neatskleidė. Trumpas vizitą pavadino „iš dalies rutininiu“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas vėliau atmetė pranešimus apie kelionės tikslą kaip tikrovės neatitinkančias „bauginančias istorijas“ ir apkaltino Europos šalis vykdant agresyvią politiką Rusijos atžvilgiu.
Paklausta, ar Europa atsidūrė ant karo slenksčio, Cichanouskaja atsakė, kad tai sunku pasakyti. Vis dėlto, jos nuomone, Europa turi ruoštis bet kokiam padėties pasikeitimui, nes vienybė ir ryžtingas atsakas gali atgrasyti Rusiją nuo eskalacijos.
Cichanouskaja taip pat pasakojo, kad jos vyras Siarhejus Cichanouskis Jungtinėse Valstijose gyvena laikinai, mokosi anglų kalbos, bendrauja su baltarusių diaspora ir svarsto galimybę grįžti į politiką arba tinklaraštininko veiklą. Poros vaikai gyvena su Cichanouskaja Lenkijoje.
