Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija nenutrauktų karo net užėmusi visą Donbasą – Donecko ir Luhansko sritis Rytų Ukrainoje. Jo vertinimu, svarbiausia ne Maskvos užgrobtos teritorijos dydis, o tai, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ja pasitenkintų.
Kelloggas perspėjo, kad nuolaidos Maskvos nesustabdytų
„Tai nesibaigs. Toks yra Putinas“, – interviu Ukrainos leidiniui „Kyiv Independent“ sakė K. Kelloggas. Pokalbis surengtas rugpjūčio 24-ąją, Ukrainos nepriklausomybės dieną, per šeštąjį buvusio pasiuntinio vizitą šalyje ir pirmąjį po pasitraukimo iš JAV administracijos.
Kyjive, Ukrainos sostinėje, K. Kelloggas susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir išklausė naujausius pranešimus apie karo eigą. Jis teigė, kad V. Putinas, panorėjęs, galėtų sustabdyti karą per penkias minutes, tačiau Rusijos vadovo ambicijos esą siekia toliau nei Maskvos dabar reikalaujamos Rytų Ukrainos teritorijos.
K. Kelloggas Rusijos teritorinius reikalavimus palygino su Adolfo Hitlerio pretenzijomis Čekoslovakijai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jis priminė 1938 metų Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville’io Chamberlaino susitarimą su A. Hitleriu dėl Sudetų krašto ir perspėjo, kad nuolaidos Maskvai gali ne nutolinti, o priartinti Trečiąjį pasaulinį karą.
Kalbėdamas apie Rusijos kontroliuojamas Ukrainos žemes, buvęs pasiuntinys rėmėsi Baltijos valstybių sovietinės okupacijos nepripažinimo pavyzdžiu. Pasak jo, Rusijos kontroliuojamas Krymas vis tiek lieka Ukrainos dalimi, o teritorijų klausimą reikėtų vertinti penkerių–dešimties metų perspektyvoje.
Maskva siekė priversti Ukrainą pasitraukti iš Donbaso
K. Kelloggo teigimu, V. Putinas į susitikimą Aliaskoje, JAV, atvyko tikėdamasis, kad Vašingtonas privers Ukrainą atsisakyti Donbaso. Tačiau JAV esą pareiškė, kad Ukrainos teritorija priklauso Ukrainai.
Su Aliaskos derybomis susipažinęs „Kyiv Independent“ šaltinis teigė, kad Maskva prašė Vašingtono spausti Kyjivą pasitraukti iš viso Donbaso. 2025 metų lapkritį parengtame 28 punktų JAV ir Rusijos plane taip pat buvo numatyta, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš jos tebekontroliuojamų Donbaso teritorijų, kurios būtų paskelbtos demilitarizuota zona.
K. Kelloggas sakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad jeigu V. Putinas nori likusios Donecko srities dalies, Rusija turėtų dėl jos kovoti. Buvęs pasiuntinys išreiškė pasitikėjimą Ukrainos pajėgomis ir pabrėžė, kad Rusija neužėmė Kyjivo, Charkivo ar Odesos bei nepersikėlė per Dnipro upę. Todėl jis nesutiko su teiginiu, kad V. Putinas karą laimi.
K. Kelloggas taip pat tvirtino, kad Rusija neteko 1,2–1,4 mln. žuvusių karių. Šį savo nurodytą skaičių jis palygino su maždaug 18 tūkst. Sovietų Sąjungos karių žūtimis Afganistane.
Buvęs pasiuntinys sukritikavo JAV derybininkų pasirinkimą
K. Kelloggas sukritikavo D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo ir prezidento žento Jaredo Kushnerio dalyvavimą derybose. Anot jo, abu vyrai nepakankamai supranta karą, padėtį fronte ir Rusiją, todėl jų pasirinkimas buvo didelė klaida.
Vis dėlto K. Kelloggas tvirtino, kad D. Trumpas nespaudė V. Zelenskio atiduoti Donbaso, nors V. Putinas esą tikėjosi, jog Vašingtonas pareikalaus tokios nuolaidos.
Rugpjūčio 31 dieną V. Zelenskis telefonu kalbėjosi su S. Witkoffu ir J. Kushneriu bei derino jų vizito Ukrainoje datas. Abu JAV derybininkai iki tol nebuvo lankęsi Kyjive, nors ne kartą vyko į Maskvą. Ukrainos prezidentas pokalbį pavadino išsamiu ir konstruktyviu, tačiau atskirai perspėjo, kad Ukrainos bei jos sąjungininkų žvalgybos duomenys rodo V. Putino ketinimą tęsti karą.
K. Kelloggas specialiojo pasiuntinio pareigas paliko 2025 metų gruodžio 31 dieną ir vėliau prisijungė prie Vašingtone veikiančio analitinio centro „America First Policy Institute“. Dirbdamas administracijoje jis vadovavo deryboms dėl JAV ir Ukrainos susitarimo dėl naudingųjų iškasenų bei viešai smerkė Rusijos smūgius Ukrainos miestams.
