Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Ankara pasirengusi dėti visas įmanomas pastangas taikiai užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Jis tai sakė rugsėjo 2 d., grįždamas iš Kirgizijos, kur buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
R. T. Erdoganas sako, kad V. Putinas taip pat laukia taikos
Abu prezidentai rugsėjo 1 d. susitiko Biškeke, Kirgizijos sostinėje, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo paraštėse. Už uždarų durų vykęs pokalbis Ala Arčos valstybinėje rezidencijoje truko maždaug pusantros valandos.
„Mes ir ponas Putinas tikimės, kad Rusijos ir Ukrainos karas kuo greičiau baigtųsi taikiai“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak jo, Ankara nori, kad tarp Rusijos ir Ukrainos prasidėtų taikos procesas ir regione įsivyrautų taika.
Turkijos vadovas pabrėžė, kad karas neatnešė teigiamų rezultatų nei regionui ir pasauliui, nei pačioms konflikto šalims. Paklaustas apie V. Putino požiūrį, R. T. Erdoganas tvirtino, kad Rusijos prezidentas karu nesidžiaugia ir taip pat laukia taikaus problemos išsprendimo.
Tai buvo R. T. Erdogano pateiktas Rusijos vadovo pozicijos apibūdinimas. Viešai paskelbtoje įžanginėje susitikimo kalboje V. Putinas Ukrainos karo ar galimo taikos proceso atskirai nekomentavo.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ir šalies žvalgybos vadovas İbrahimas Kalınas. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad pagrindinė susitikimo tema buvo padėtis Juodojoje jūroje.
Susitikimui iš pradžių buvo skirta 30 minučių, tačiau jis truko apie pusantros valandos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ilgesnę pokalbio trukmę aiškino aptartų klausimų sudėtingumu.
Ankara ragina saugoti visą civilinę laivybą
R. T. Erdoganas pareiškė, kad Juodojoje jūroje reikia nuolatinio mechanizmo, kuris užtikrintų komercinės laivybos saugumą. Anot jo, Turkijai svarbūs ne tik su jos vėliava plaukiojantys ar turkų bendrovių valdomi laivai, bet visa civilinė laivyba šiame regione.
Turkijos prezidentas perspėjo, kad dėl laivybos sutrikimų patiriama žala sparčiai didėja, o ypač Afrikoje vėl ryškėja grūdų krizė.
Ankara 2022 m. tarpininkavo sudarant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuri atvėrė Ukrainos uostus grūdų eksportui. Rusija iš šio susitarimo pasitraukė 2023 metais.
Lyderiai aptarė gynybą ir ekonominius ryšius
„Alfa.lt“ skelbė, kad dvišaliuose pokalbiuose buvo aptartas Rusijos oro gynybos sistemų S-400 klausimas. Vis dėlto oficialiame Turkijos pranešime R. T. Erdoganas tik nurodė su V. Putinu aptaręs visą dvišalių santykių darbotvarkę ir tiesiogiai nepatvirtino galimo S-400 perdavimo trečiajai šaliai.
Turkijos prezidentas taip pat sakė, kad derybos dėl šalies sugrąžinimo į F-35 naikintuvų programą tęsiasi. Pasak jo, Ankara neatsisako nei savo naikintuvo KAAN, nei nuosavų oro gynybos sistemų kūrimo.
Susitikime aptarti energetikos, prekybos, turizmo ir investicijų ryšiai. V. Putinas Turkiją pavadino viena iš privilegijuotų Rusijos partnerių, o R. T. Erdoganas kalbėjo apie tolesnius bendrus branduolinės energetikos projektus.
Per organizacijos renginius Turkijos prezidentas taip pat neoficialiai bendravo su V. Putinu ir Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.
