Vokietijos karinis jūrų laivynas naktį iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją Šiaurės Atlante sėkmingai išbandė Izraelio gamybos balistinę raketą LORA. Bandymui į jūros rajoną tarp Airijos ir Islandijos buvo nusiųstos dvi Vokietijos fregatos.
Du paleidimai tiksliai pasiekė taikinius
Raketos gamintoja, Izraelio aviacijos ir gynybos bendrovė „Israel Aerospace Industries“ (IAI), paskelbė, kad pagal Vokietijos karinio jūrų laivyno operacinių eksperimentų programą OPEX buvo surengti du koviniai jūrinės LORA versijos paleidimai.
Raketas paleido eksploatuojamas Vokietijos karo laivas, kuriame buvo sumontuoti sistemos valdymo ir paleidimo moduliai. Pasak IAI, per abu bandymo scenarijus raketos pasiekė numatytą trajektoriją, nuskriejo iki taikinių ir tiksliai į juos pataikė. Gamintojos teigimu, raketos ir visa ginklų sistema įvykdė visus bandymui iškeltus tikslus.
Pasirengimas paleidimams buvo laikomas paslaptyje, tačiau apie pavojingą bandymų zoną laivų ir orlaivių eismas viešai įspėtas prieš 45 dienas.
OPEX programa skirta praktiškai tikrinti naujas technologijas ir prisidėti prie Vokietijos karinio jūrų laivyno plėtros plano „Marine 2035 and Beyond“.
Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas, viceadmirolas Janas Christianas Kaackas pareiškė, kad šiuo paleidimu buvo „parašyta karinio jūrų laivyno istorija“.
„Esu labai patenkintas rezultatu“, – sakė jis. Viceadmirolo teigimu, sistema gali būti naudojama iš Vokietijos laivų, o jos galimas veikimo nuotolis pranoksta visas iki šiol šalies laivyno turėtas galimybes. J. Ch. Kaackas bandymą pavadino nauju atgrasymo ir gynybinės parengties jūroje etapu, svarbiu Vokietijos ir jos sąjungininkių apsaugai.
Skelbiami LORA nuotolio duomenys nesutampa
IAI apibūdina LORA kaip bet kokiomis oro sąlygomis naudojamą raketą „žemė–žemė“. Ji skirta strateginiams taikiniams priešo teritorijos gilumoje atakuoti iš mobiliųjų sausumos arba jūrinių platformų.
Viešai pateikiami jos nuotolio duomenys skiriasi. Vokietijos Gynybos ministerija nurodė, kad raketa gali nuskrieti iki 500 kilometrų, o Vokietijos visuomeninis radijas „Deutschlandfunk“ rašė apie planuojamus daugiau kaip 500 kilometrų nuotolio ginklus. IAI produkto apraše nurodomas mažesnis – nuo 90 iki 430 kilometrų – diapazonas.
Gamintojos duomenimis, 1,6 tonos sverianti raketa yra 5,2 metro ilgio. Ji valdoma GPS ir inercinės navigacijos sistema, skrieja formuojama viršgarsine trajektorija ir į taikinį smogia 60–90 laipsnių kampu.
IAI deklaruoja 10 metrų tikėtino apskritiminio nuokrypio tikslumą. Bendrovė taip pat teigia, kad žinomas taikinys gali būti sunaikintas greičiau nei per dešimt minučių nuo sprendimo paleisti raketą.
Vokietijos kariuomenė ketina tęsti LORA įsigijimo planus, tačiau, kaip pabrėžė „Reuters“, galutinis Berlyno sprendimas pirkti sistemą dar nepriimtas. Jei sandoris įvyktų, LORA taptų pirmąja balistine raketa Bundesvero, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, arsenale.
Vokietija siekia sustiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus
Bundesveras šiuo metu turi apie 600 iš naikintuvų paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Taurus“. Oficialiai nurodomas jų nuotolis viršija 500 kilometrų, o raketos pritaikytos naikinti įtvirtintus objektus, vadavietes, sandėlius, aerodromus ir tiltus.
Modernizuotos „Taurus NEO“ versijos gamybą planuojama pradėti 2029 metais. Jai numatomas didesnis nuotolis, geresnė apsauga nuo trikdymo ir patobulintos navigacijos bei taikinio paieškos sistemos.
15min taip pat skelbė apie Vokietijos ketinimus įsigyti JAV gaminamų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, galinčių nuskrieti iki 2 500 kilometrų. Vis dėlto naujienų agentūra AP liepos 9 dieną pranešė, kad pirkimo susitarimas jau pasiektas, ir nurodė maždaug 1 600 kilometrų šių raketų nuotolį.
LORA bandymas surengtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas rugsėjo 1 dieną apkaltino Rusiją organizavus rugpjūčio 4-ąją mėgintą išpuolį sprogmenų prikrautu dronu Leipcigo ir Halės miestus aptarnaujančiame oro uoste rytinėje Vokietijoje. Rusija šį kaltinimą atmetė ir pareiškė, kad įtikinamų įrodymų nepateikta.
