Iki 2030 metų karinei infrastruktūrai Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje numatyta investuoti apie 688 mln. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lėšos bus skiriamos Pirmosios nacionalinės divizijos ir oro gynybos pajėgumams stiprinti bei Lietuvoje dislokuojamai Vokietijos brigadai priimti.
Rukloje plečiamas karinis miestelis
Iš visos Kauno regionui numatytos sumos beveik 230 mln. eurų bus skirta Pirmosios nacionalinės divizijos infrastruktūrai, o dar 170 mln. eurų – karinio miestelio kompleksui Rukloje.
„Neries terasomis“ pavadintą kompleksą sudaro Žemutinė ir Aukštutinė Neries terasos. Jame numatyti gyvenamieji ir administraciniai pastatai, valgykla, medicinos punktas, sporto, mokymų, treniruočių ir laisvalaikio erdvės. Taip pat kuriami logistinio aprūpinimo statiniai, tiesiami keliai ir įrengiami inžineriniai tinklai, reikalingi kariams gyventi, tarnauti bei rengtis kovinėms užduotims.
Žemutinėje Neries terasoje nuolatinė logistinės paramos aikštelė jau baigta. KAM yra nurodžiusi, kad 2025 metais užbaigtą ir Vokietijos finansuotą aikštelę numatyta naudoti sąjungininkų technikai laikyti bei prižiūrėti.
Aukštutinės Neries terasos miestelis projektuojamas 1 tūkst. Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ ir 2 tūkst. NATO karių. Skirtinguose oficialiuose KAM šaltiniuose nurodomi nevienodi šios komplekso dalies terminai: rugsėjo 3 dienos pranešime statybų pabaiga siejama su 2030 metais, o atskirame Vokietijos brigados infrastruktūros apraše minima 2028 metų pabaiga. Pastarajame dokumente taip pat nurodomas maždaug 300 mln. eurų bendras biudžetas, kurį lygiomis dalimis turėtų finansuoti Lietuva ir Vokietija.
Divizijos daliniams statomi nauji objektai
Rukloje Pirmosios nacionalinės divizijos reikmėms statoma tankų, ryšių ir informacinių sistemų bei logistikos batalionų infrastruktūra. Nauji statiniai numatyti ir kitiems divizijos padaliniams.
Kaune kuriama infrastruktūra inžinerijos pulkui ir žvalgybos batalionui. Karmėlavoje statomi artilerijos pulko ir artilerijos bataliono objektai.
Karmėlavoje taip pat plėtojama oro gynybos infrastruktūra: numatyti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, oro gynybos pulko bei oro gynybos bataliono statiniai.
Be pagrindinių karinių objektų, regione bus statomos valgyklos, degalinės, plovyklos ir sporto infrastruktūra, įrengiami būtini inžineriniai tinklai.
Ministras tikisi naudos ir regiono ekonomikai
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad investicijos didins Lietuvos kariuomenės kovinę galią, gerins karių tarnybos sąlygas ir padės valstybei vykdyti priimančiosios šalies įsipareigojimus sąjungininkams.
Ministro vertinimu, infrastruktūros projektai taip pat skatins Kauno regiono ekonomikos augimą, kurs darbo vietas ir suteiks naujų galimybių vietos verslui.
KAM skelbia, kad 2026–2030 metais visoje Lietuvoje įgyvendinamų karinės infrastruktūros projektų vertė sieks apie 4 mlrd. eurų. Ministerijos skaičiavimu, pagrįstu 2015–2025 metų duomenimis, apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų grįžta į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje.
