NATO valstybės turi išlikti budrios, o nustačiusios sąmoningų hibridinių veiksmų kaltininkus aiškiai parodyti, kad tokių išpuolių netoleruos, rugsėjo 5-ąją Italijos Černobijuje vykusios verslo konferencijos kuluaruose pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris. Pasak diplomato, Jungtinės Valstijos rems su tokiais incidentais susiduriančias Aljanso nares.
Dronų incidentas Vokietijoje kelia didesnį nerimą
M. Whitakerio teigimu, rugpjūtį mėginta dronais atakuoti Vokietijos Leipcigo–Halės oro uostą kelia daugiau nerimo nei atvejai, kai Ukrainą atakuojantys Rusijos dronai nukrypsta nuo kurso ir patenka į NATO valstybes.
Kaip kitą didesnį nerimą keliančių hibridinių veiksmų pavyzdį ambasadorius paminėjo Lenkijoje užfiksuotus incidentus.
„Jeigu galime nustatyti, kas tai daro – kaip tai padarė Vokietija, – aiškiai pasakysime, kad tai yra nepriimtina ir kad mes to netoleruosime“, – sakė M. Whitakeris.
Naktį iš rugpjūčio 4-osios į 5-ąją Leipcigo–Halės oro uosto krovinių zonoje, netoli pietinio kilimo ir tūpimo tako, darbuotojas aptiko droną su sprogstamuoju įtaisu. Vokietijos federalinės policijos išminuotojai radinį ištyrė pasitelkę robotą ir pašalino įtaiso detonatorių.
Įtariama, kad antras nežinomas skraidantis objektas susidūrė su krovininiu lėktuvu, kai šis dėl uždaryto tako nutraukė tūpimą. Vėliau Hanoverio oro uoste apžiūrėtame orlaivyje buvo nustatyta nedidelių pažeidimų.
Aptikus droną skrydžiai buvo laikinai visiškai sustabdyti. Pavojus keleiviams ir oro uosto darbuotojams nekilo, o keleiviniai skrydžiai nenukentėjo.
Vokietija mėgintą išpuolį priskyrė Rusijai
Rugsėjo 1-ąją Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis oficialiai pareiškė, kad už mėginimą atakuoti oro uostą atsakinga Rusija.
Toks politinis įvertinimas, pasak Berlyno, paremtas policijos tyrimu, veikimo modeliu ir žvalgybos duomenimis. A. Dobrindtas nurodė, kad drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius buvo žinomi iš kitų Rusijos hibridinių operacijų.
Vokietija pabrėžė, kad tai yra politinis, o ne teisminis atsakomybės priskyrimas, nes baudžiamasis tyrimas ir teisinės procedūros dar nebaigti.
Berlynas nusprendė nuo rugsėjo 18-osios uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, nutraukti Rusų namų Berlyne nuomą, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų ir didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino išgalvota dingstimi didinti įtampą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad įrodymai esą buvo „pakišti“. Nei M. Zacharova, nei V. Putinas savo teiginių įrodymais nepagrindė.
Rugsėjo 3-iąją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Maskva, atsakydama į Vokietijos priemones, uždarys Goethe’s instituto centrus Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
Tą pačią dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą, įteikė dvi protesto notas ir, solidarizuodamasi su Vokietija, pasmerkė mėgintą Leipcigo–Halės oro uosto ataką.
Valstybės raginamos saugoti energetikos objektus
M. Whitakeris perspėjo, kad hibridinių atakų taikiniais gali tapti ypatingos svarbos infrastruktūra, ypač energetikos objektai. Todėl nacionalinės institucijos, anot jo, turi juos atidžiai stebėti, išlikti pasirengusios ir į incidentus atsakyti aiškia politine žinia.
Ambasadorius pabrėžė, kad pirminė atsakomybė reaguoti į hibridinius išpuolius tenka atskiroms valstybėms, tačiau Jungtinės Valstijos teikia joms paramą.
„Bloomberg“ yra skelbęs, kad Rusija plečia hibridinių atakų kampaniją prieš Ukrainai ginklus ir finansinę paramą teikiančias valstybes. „The Guardian“ pažymėjo, kad Europos vyriausybės ieško būdų sukelti Maskvai realių pasekmių už veiksmus, vykdomus neperžengiant įprastinio karo slenksčio.
