Šylant klimatui Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, staigių potvynių, stiprių perkūnijų, krušos, škvalų ir viesulų, perspėja Vilniaus universiteto profesorius klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Vis dėlto rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros jis tiesiogiai klimato kaitai nepriskiria.
Šiltesnis oras sudarys palankesnes sąlygas stichijoms
Pasak G. Stankūnavičiaus, kylanti oro ir pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra didina garavimą bei tikimybę, kad labai drėgnos oro masės dažniau pasieks netropines platumas, kurioms priklauso ir Lietuva.
Dėl to šalyje gali dažnėti reti, bet ypač gausūs krituliai. Jie gali sukelti staigius potvynius, užlieti žemės ūkio naudmenas ir tankiai užstatytas miestų teritorijas.
Aukštesnė temperatūra taip pat sudaro palankesnes sąlygas formuotis stiprioms perkūnijoms, krušai, škvalams ir viesulams. Klimatologas pabrėžia, kad vieno konkretaus ekstremalaus reiškinio negalima automatiškai laikyti klimato kaitos padariniu, tačiau klimato pokyčiai gali didinti tokioms stichijoms palankių sąlygų tikimybę.
Rugpjūčio 22-osios audra parodė, kokio masto žalą gali sukelti išskirtinai stiprūs orų reiškiniai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vertinimu, pagal nuo 1970 metų sukauptus vėjo duomenis tai buvo vienintelė vasaros audra, per kurią pavojingas arba dar stipresnis vėjas užfiksuotas visose jį matuojančiose šalies meteorologijos stotyse.
Ventėje, Šilutės rajone prie Kuršių marių, vėjo gūsiai pasiekė katastrofinį 33,1 metro per sekundę greitį. Penkiose meteorologijos stotyse buvo pagerinti vasaros vėjo greičio rekordai. Šilutėje per 12 valandų iškrito 82,5 milimetro kritulių ir buvo pasiektas katastrofinio lietaus kriterijus, o stichinis lietus registruotas dar 14 meteorologijos bei vandens matavimo stočių.
Per audrą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužeisti, daugelyje šalies vietų virto medžiai. Piko metu elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientų, o tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų.
Iki rugsėjo 4 dienos ESO buvo gavusi daugiau kaip 2,8 tūkst. prašymų atlyginti maždaug 664 tūkst. eurų nuostolių. Draudikai iki rugsėjo 1-osios buvo užregistravę beveik 14 tūkst. žalų, kurių vertė viršijo 13 mln. eurų.
Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną dėl audros padarinių ir ūkininkų nuostolių paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rugpjūčio 31 dieną elektros tiekimo sutrikimą pripažino avarija ir pradėjo tirti ESO pasirengimą bei veiksmus.
Miškai ir pelkės padėtų švelninti žalą
G. Stankūnavičiaus vertinimu, visiškai pasirengti visiems ekstremaliems gamtos reiškiniams neįmanoma. Tačiau dalį šalies atsparumą didinančių priemonių būtų galima įgyvendinti gana greitai.
Klimatologas ragina daugiau dėmesio skirti miškams, pelkėms, natūralioms pievoms ir vandens telkiniams. Sengirės, dideli pelkių plotai ir natūralios pievos reguliuoja drėgmės apykaitą, silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius ir kaupia anglies dioksidą.
Tarp jo siūlomų priemonių – stabdyti plynus miškų kirtimus, grąžinti kanalizuotoms upių ir upelių atkarpoms natūralesnę būklę, dirbamus laukus skaidyti žaliosiomis zonomis ir atsisakyti monokultūrų. Miestuose, pasak profesoriaus, reikėtų plėsti želdynus.
Kaip pavyzdį, kodėl absoliuti apsauga neįmanoma, G. Stankūnavičius pateikė Japoniją: net ir taikant griežtus reikalavimus pastatams bei infrastruktūrai, šalis negali visiškai apsisaugoti nuo itin stiprių žemės drebėjimų.
Ruduo gali būti šiltesnis už įprastą
2026 metų vasarą Lietuvoje klimatologas vertina kaip gana įprastą, ypač palyginti su Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotomis karščio bangomis bei sausromis. Vis dėlto kylant vidutinei temperatūrai panašių reiškinių ateityje gali pasitaikyti ir Lietuvoje, nors jų mastas bei intensyvumas šiame regione veikiausiai būtų mažesni.
G. Stankūnavičius tikėjosi klimatinei normai artimo, bet drėgnesnio rugsėjo. Rugsėjo 4 dieną atnaujinta LHMT prognozė rodė, kad mėnesio temperatūra gali būti iki 1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – iki 30 proc. didesnis už 1991–2020 metų normą.
Klimatologo vertinimu, pirmoji spalio pusė gali būti šiltesnė ir sausesnė. Viso rudens vidutinė temperatūra klimatologinę normą gali viršyti 0,5–1 laipsniu.
Apie 2026–2027 metų žiemą profesorius kalba atsargiai, nes ilgalaikių prognozių patikimumas ribotas. Vis dėlto jis mato signalų, kad Baltijos regione ir didžiojoje Europos dalyje žiema gali būti šiltesnė už daugiametę normą.
Vienas tokių veiksnių – stiprėjantis El Niño, periodinis Ramiojo vandenyno paviršiaus atšilimo reiškinys, kurio poveikis Europoje pasireiškia vėluodamas. Pasaulio meteorologijos organizacija rugsėjo 3 dieną patvirtino, kad El Niño stiprėja, o tikimybę, jog jis išliks iki 2027 metų vasario, įvertino kaip beveik 100 procentų.
