Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas penktadienį, rugsėjo 11-ąją, Kremliaus grasinimą dėl galimo sąjungininkų branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje pavadino eiline Maskvos provokacija. Pasak ministro, Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje.
Ministras ragina nepaisyti Maskvos gąsdinimų
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Lietuvai leidus sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą, šalis atsidurtų Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje. Galimą Lietuvos Konstitucijos pakeitimą jis pavadino „labai rimtu žingsniu eskalacijos link“.
„Maskva turbūt pamiršo tiesiog paminėti, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje“, – LRT radijui sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinių branduolinių ginklų. Jis D. Peskovo pareiškimą įvertino kaip „eilinę Rusijos provokaciją“ ir visuomenės gąsdinimą, neturintį nieko bendro su realybe.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva yra suvereni NATO ir Europos Sąjungos valstybė, todėl dėl veiksmų savo teritorijoje spręs Lietuvos visuomenė, Vyriausybė ir Seimas.
„Tikrai neturime kreipti dėmesio į jokią agresoriaus retoriką ir gąsdinimą mūsų tautos“, – kalbėjo ministras.
D. Peskovas apie galimas Rusijos atsakomąsias priemones Lietuvai buvo užsiminęs ir liepos 8 dieną. Tuomet jis teigė, kad branduolinio ginklo dislokavimo draudimo panaikinimas ne padidintų, o sumažintų šalies saugumą.
Seimas svarstys panaikinti Konstitucijos draudimą
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis nustato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projekto rengėjų teigimu, šis draudimas yra absoliutus ir galioja nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar agresijos grėsmės Lietuvai.
Projektas XVP-1729, kuriuo siūloma panaikinti visą 137 straipsnį, Seime įregistruotas liepos 3 dieną. Liepos 7-ąją jam po pateikimo pritarė 89 parlamentarai, 11 balsavo prieš, o šeši susilaikė.
Rugsėjo 9 dieną projektą septyniais balsais prieš du palaikė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tolesnis jo svarstymas numatytas Seimo rudens sesijoje.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimas sudarytų teisines prielaidas Lietuvai visavertiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemoje. Straipsnio panaikinimas nepakeistų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinių, cheminių, biologinių ir toksinių ginklų neplatinimo, draudimo bei kontrolės.
Konstitucijos pataisai reikės bent 94 parlamentarų balsų
Konstitucijai pakeisti reikės dviejų Seimo balsavimų, tarp kurių turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną balsavimą pataisą turės paremti bent 94 iš 141 Seimo nario.
Komitete pataisai nepritaręs Raimondas Šukys teigė, kad viso 137 straipsnio išbraukimas nenumačius naujų saugiklių keltų egzistencinę grėsmę valstybei. Jis siūlė šiuo klausimu surengti patariamąjį referendumą.
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė atsakė, kad su ginkluota gynyba susijusius sprendimus pagal Konstitucijos 142 straipsnį priima Seimas, o svarbiausi gynybos klausimai praktikoje kolektyviai derinami Valstybės gynimo taryboje.
