Suomija rugsėjo 7 d. pristatė užbaigtą 200 kilometrų ilgio tvorą, atskirais ruožais pastatytą pasienyje su Rusija. Šia priemone Suomijos valdžia siekia apsisaugoti nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Projektas kainavo 356 mln. eurų.
Tvora padės stebėti pasienį ir stabdyti žmonių patekimą
Strateginėse vietose įrengta 4,5 metro aukščio tvora turi spygliuotą vielą, kameras ir jutiklius. Ji dengia dalį 1 340 kilometrų ilgio Suomijos sienos su Rusija.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen per rugsėjo 7 d. renginį netoli Nuijamos pasienio kontrolės punkto pietryčių Suomijoje padėtį apibūdino kaip ramią, bet įtemptą. Naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad situacija gali greitai pasikeisti, todėl šalis turi būti pasirengusi.
Pasak ministrės, tvora yra viena sienos apsaugos priemonių: ji padeda stebėti pasienį, o prireikus – neleisti žmonėms patekti į Suomijos teritoriją.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, projektui įgyvendinti reikėjo maždaug tūkstančio žemės savininkų ir šimtų įmonių įsitraukimo. Tarnybos projekto vadovas Erkki Matilainenas nurodė, kad metinė tvoros priežiūra kainuos apie 2–3 mln. eurų. Jo teigimu, nors dronų technologijos sparčiai tobulėja, tvora tebelaikoma geriausiu sprendimu minioms suvaldyti.
Panašūs barjerai migrantų srautams stabdyti įrengti ir Baltijos valstybėse bei Lenkijoje. Lietuvoje toks barjeras pastatytas pasienyje su Baltarusija.
Suomija kaltino Rusiją organizuojant migrantų srautus, ši kaltinimą neigė
Suomijos sausumos pasienio kontrolės punktai prie sienos su Rusija uždaryti nuo 2023 m. gruodžio 15 d., kai į šalį atvyko daugiau kaip 1 300 migrantų be vizų. AFP pranešimo duomenimis, po uždarymo padėtis nurimo – nuo tada užfiksuoti tik pavieniai neteisėto sienos kirtimo atvejai.
2023 m. Suomijos valdžia apkaltino Rusiją hibridiniu karu – trečiųjų šalių piliečių srautų organizavimu prie Suomijos sienos. Rusijos prezidento administracija šį kaltinimą neigė.
Migracijos krizė kilo praėjus keliems mėnesiams po Suomijos įstojimo į NATO 2023 m. balandį. Prisijungdama prie karinio aljanso šalis atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos.
Sausumos sienos perėjos su Rusija lieka uždarytos iki atskiro sprendimo. Rugsėjo 3 d. Suomijos vyriausybė nurodė, kad uždarymo būtinybė reguliariai vertinama.
Vyriausybė siūlo pratęsti prieglobsčio prašymų ribojimą leidžiantį įstatymą
Rugsėjo 3 d. Suomijos vyriausybė pasiūlė pratęsti Pasienio saugumo įstatymo galiojimą iki 2028 m. gruodžio 31 d. Tai kol kas pasiūlymas. Įstatymo galiojimas jau buvo pratęstas 2025 m., o naujuoju siūlymu jo turinio keisti nenumatoma.
Suomijos žiniasklaidoje „atstūmimo pasienyje įstatymu“ vadinamas teisės aktas tam tikromis aplinkybėmis leidžia riboti prieglobsčio prašymų priėmimą. Tokia priemonė gali būti taikoma ribotose pasienio teritorijose po vieną mėnesį, kilus grėsmei šalies suverenitetui ar nacionaliniam saugumui.
Įstatymui taikyti reikia atskiro vyriausybės sprendimo ir sąlygos, kad kitų priemonių nepakanka. Rugsėjo 3 d. vyriausybė nurodė, jog iki tol migracijos panaudojimui spausti šalį sustabdyti pakako sienos perėjų uždarymo.
AFP pranešime nurodoma, kad ekspertai įstatymą laiko prieštaraujančiu Suomijos tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams ir konstitucijai. Šį prieštaravimą pripažino ir pati vyriausybė.
