Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga rugpjūčio 18 dieną 15min portale paskelbtame komentare teigia, kad Lietuva atsidūrė kryžkelėje ir turi tik du pasirinkimus: leisti viskam vykti natūraliai ir pamažu išnykti arba valingai pasiryžti išlikti. Antruoju atveju, jo įsitikinimu, valstybei tektų sukurti nacionalinę demografinio atsinaujinimo strategiją bent iki 2050 metų — ir dėl jos, pasak politiko, gali susitarti net skirtingų požiūrių politikai, jei problemą suvoks kaip išlikimo klausimą.
Ką reiškia „nedaryti nieko“
Pirmąjį kelią Veryga apibūdina kaip susitaikymą su tuo, kad vaikai nebėra nei būtinybė, nei gyvenimo prioritetas. Tokio pasirinkimo kainą jis vardija konkrečiai: nykstantys regionai, toliau uždarinėjamos mokyklos, augantis vienišumas, darbuotojų trūkumas beveik visuose sektoriuose, kuris netrukus skaudžiai palies ir aukštojo mokslo įstaigas.
„Trūks žmonių esminėms valstybės funkcijoms vykdyti. Trūks mokytojų, medikų, policininkų, gaisrininkų“, — rašo komentaro autorius ir priduria, kad tada priekaištauti nebebus kam, nes tai bus sąmoningai priimtas pačios visuomenės sprendimas. Ilgainiui, jo teigimu, neliktų ir įprastos pensijų sistemos, nes nebeliktų kas ją finansuoja — jaunų darbingų mokesčių mokėtojų įmokų vargiai užtektų kitoms reikmėms.
Politikas neslepia, kad dalis jo scenarijaus skamba fantastiškai. Jis svarsto, kad lietuviai gali tapti „retais čiabuviais savo krašte“, nes tuščia ši žemė nestovės — ji liks patraukli žmonėms iš kraštų, kur gyventi nebeįmanoma dėl karščio, vandens trūkumo, santvarkos ar karų. „Gal tai ir per daug fantastiška, bet sutikite, kad pamažu prie to artėjame“, — rašo jis.
Nuo gausių šeimų prie bevaikystės
Antrajam keliui, Verygos žodžiais, reikia „savotiško stebuklo“ — pasiryžimo išlikti. Jis pripažįsta, kad suminis gimstamumo rodiklis mažėja visoje Europoje ir kad recepto nerado beveik niekas, tačiau tai, jo nuomone, nereiškia, kad neverta bandyti.
Esminis jo siūlomas akcentų perstatymas — kalbėti nebe tik apie gausias šeimas, kurios, politiko teigimu, pačios tampa nykstančiu reiškiniu, o apie bevaikystės problemos sprendimą, ypatingą dėmesį skiriant pirmajam vaikui ir jaunų šeimų kūrimuisi.
Konkrečios priemonės, kurias jis vardija, yra keturios: šeimos būsto programa, sudaranti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą; garantuotas vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas; vaikų auginimo kaštų pripažinimas mokesčių sistemoje — toks siūlymas, anot jo, jau pateiktas Seime; ir lankstesnis darbo bei šeimos derinimas. „Šeima vėl turi būti romantizuojama, vertinama ir privilegijuojama“, — rašo Veryga.
Regionuose siūloma spausti pauzės mygtuką
Atskirą dalį komentaro politikas skiria regionams. Jis ragina „spausti pauzės mygtuką“ ir sukurti savotišką demografinės infrastruktūros rezervą — nebenaikinti švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, susisiekimo ir kitų sistemų remiantis vien kaštų–naudos analizėmis.
Tai, jo teigimu, yra vištos ir kiaušinio klausimas: aiškinama, kad paslaugų nebereikia, nes nebėra žmonių, tačiau infrastruktūros sunaikinimas panaikina paskutinę viltį, kad žmonių ten kada nors atsiras.
Komentare kritikuojama ir kultūrinė aplinka. Veryga teigia, kad mokykliniuose vadovėliuose vaikams iki šiol kalama, esą žmonių Žemėje per daug ir jų nebus įmanoma išmaitinti, todėl vaikų neturėjimas yra atsakingas elgesys. Jis taip pat kritikuoja „kultūrinius lyčių karus“, kuriuose vyrai vaizduojami kaip nepataisomi smurtautojai, o bendri namai — kaip „pavojingiausia vieta moterims“, bei šeimos sampratos plovimą „prisidengiant modernybe ir žmogaus teisėmis“.
Gimimų per pusmetį sumažėjo 15,2 procento
Komentaras pasirodė po kelių savaičių, kupinų demografinės statistikos. Teisingumo ministerija rugpjūčio 7 dieną pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį civilinės metrikacijos skyriuose registruota 4,3 tūkst. mažiau gimusių vaikų nei pernai — 8 tūkst. 292, palyginti su 12 tūkst. 603 prieš metus.
Rugpjūčio 10 dieną ministerija duomenis patikslino: iš tikrųjų per sausio–birželio mėnesius registruoti 10 tūkst. 692 gimimai, arba 1 tūkst. 911 (15,2 proc.) mažiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Tad pirminė žinia apie kritimą trečdaliu buvo perdėta. Patikslintais duomenimis, registruoti 5 tūkst. 455 berniukai ir 5 tūkst. 237 mergaitės. Daugiausia gimimų — Vilniaus miesto savivaldybėje (2 tūkst. 208, pernai 3 tūkst. 866), Kaune 896 (pernai 1 tūkst. 84), Klaipėdoje 487 (pernai 675). Duomenys nėra galutiniai, nes apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius.
Ilgesnė tendencija tokia pati: 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių — 8,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais ir mažiausiai per visą stebėjimų laikotarpį, nors prieš dešimtmetį gimdavo apie 30 tūkst. vaikų. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvos suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,11 ir buvo tarp trijų žemiausių ES kartu su Malta (1,01) bei Ispanija (1,10), kai kartų kaitai užtikrinti reikia apie 2,1. Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad iki 2100 metų šalies gyventojų skaičius nukris žemiau 2 milijonų, o prezidentas Gitanas Nausėda demografinę padėtį yra pavadinęs „tiksinčia bomba“.
Kritimas jau matomas darželiuose
Statistika jau virsta kasdienybe savivaldybėse. Klaipėdoje rugpjūčio 12 dienos duomenimis ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo apie 1 tūkst. laisvų vietų, o gimusių vaikų skaičius mieste 2020–2025 m. sumažėjo nuo 1 322 iki 949, arba 28,2 proc.
Miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Trušaitė nurodė, kad 2–6 metų vaikų per tą patį laikotarpį sumažėjo 14,7 proc. — nuo 8 613 iki 7 347, o laukiančiųjų eilės susitraukė nuo 169 vaikų 2023–2024 m. iki 114 vaikų 2024–2025 m.
Ar politikai susitars?
Verygos svarstoma politinio susitarimo galimybė turi ir praktinį atspirties tašką: premjeras Mindaugas Sinkevičius yra pareiškęs ketinantis inicijuoti partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos.
Vyriausybės pusėje jau paskelbtų priemonių taip pat esama. Dar kovo 25 dieną tuomet Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pasiūlė 2027–2028 metus paskelbti Šeimos metais ir sutelkė aštuonių ministerijų priemones: būsto prieinamumą jaunoms šeimoms regionuose, motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų peržiūrą, nemokamą maitinimą 3–4 klasių mokiniams, platesnį pagalbinio apvaisinimo prieinamumą, „vieno langelio“ sistemą grįžtantiems emigrantams ir demografinio poveikio vertinimą teisėkūroje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, premjere dirbusi nuo 2025 m. rugpjūčio iki 2026 m. birželio, rugpjūčio 10 dieną pareiškė, kad, nors pati šokti mėgstanti, dėl gimstamumo skatinimo Vyriausybė yra susikoncentravusi į teisėkūrą ir rimtus siūlymus, o ne į renginius.
Pats Veryga, buvęs sveikatos apsaugos ministras 2016–2020 metais, o nuo 2024-ųjų — Europos Parlamento narys, komentarą baigia klausimu, ar išlikimas visuomenei pačiai atrodo svarbus ir prasmingas. Jei taip, rašo jis, mąstymas turi pasikeisti į tokį, kuris būtų pajungtas šiam tikslui, „o ne nuolatiniams atsikalbinėjimams, kodėl jo negalime pasiekti“.
