Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas antradienį atidarė naują dronų saugumo technologijų centrą ir pareiškė, kad šalis „žymiai stiprina savo gebėjimus reaguoti į priešiškus dronus“. Centras įkurtas buvusio komercinio oro uosto teritorijoje maždaug 200 km į pietus nuo Berlyno – Kochštėte (Cochstedt) Saksonijos-Anhalto žemėje, apie 40 km į pietus nuo Magdeburgo.
Ką tyrinės naujasis centras
„Susiduriant su dronų keliama hibridine grėsme“, šis centras „taps vienu pagrindinių saugumo architektūros elementų“, pridūrė ministras.
Aikštelė, kurioje įsikūrė centras, anksčiau buvo sovietų karinis aerodromas, vėliau veikė kaip civilinis oro uostas, o nuo 2021 m. jame yra įsikūręs Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR) – valstybinė mokslinių tyrimų įstaiga, kuri ir valdys naująjį objektą. Pasak A. Dobrindto, kartu su DLR kuriamas „Vokietijoje unikalus technologijų centras, kuriame realiomis sąlygomis („gyvosiose laboratorijose“) bus tiriamos, kuriamos ir bandomos naujoviškos dronų saugumo technologijos“. Čia bus testuojamos dronų aptikimo ir neutralizavimo technologijos, skirtos oro uostams, masiniams renginiams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti.
Atidarymo ceremonijoje kartu su vidaus reikalų ministru dalyvavo mokslo ir kosmoso ministrė Dorothee Bär bei Saksonijos-Anhalto žemės vyriausybės vadovas Svenas Schulze.
Kodėl Berlynas kalba apie hibridinį karą
Terminą „hibridinis karas“ Berlynas vartoja apibūdindamas priešiškus veiksmus, kurių negalima laikyti aiškiais kariniais išpuoliais. Prie tokių veiksmų Vokietija priskiria, be kita ko, šnipinėjimą, padegimus ir sabotažą, kuriuos vykdo užsienio valstybės arba kurie vykdomi jų vardu. „Mes nekariaujame, bet kasdien esame hibridinio karo taikinys“, – yra sakęs A. Dobrindtas.
Federalinės kriminalinės policijos tarnybos duomenimis, Vokietijoje virš ypatingos svarbos infrastruktūros pernai praskrido beveik 1 tūkst. įtartinų dronų.
Leipcigo incidentas – „ne pavienis atvejis“
Spaudos konferencijoje A. Dobrindtas įspėjo, kad Leipcige šį mėnesį rasti sprogmenys nėra „pavienis atvejis“. „Leipcigas yra platesnio vaizdo dalis, – sakė jis. – Grėsmių situacija tapo dar rimtesnė.“
Rugpjūčio pradžioje Leipcigo-Halės oro uoste sprogmenimis apkrautas nedidelis keturrotoris dronas tyčia nuskriejo į Ukrainos bendrovės „Antonov Airlines“ krovininio lėktuvo sparną prie degalų bako, tačiau nesprogo ir nukrito ant žemės. Skrydžiai į šį oro uostą kelias valandas buvo nukreipiami į kitus oro uostus, kol policija, pasitelkusi sprogmenų neutralizavimo robotą, pašalino sprogmenų detonatorių. Vokietijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtariamo išpuolio prieš valstybės saugumą.
Pranešama, kad dronas buvo specialiai pagamintas modelis be navigacinių žiburių, su 5G maršrutizatoriumi ir dviem SIM kortelėmis, leidusiomis jį valdyti iš bet kurios pasaulio vietos; netoliese ant medžio rastas retransliavimo antenos įrenginys. Pavojingą įtaisą maždaug po keturių valandų pastebėjo oro uosto autobuso vairuotojas – nė viena apsaugos sistema jo neaptiko. Kitą dieną dėl uždaryto oro uosto tūpimą nutraukęs bendrovės „European Air Transport Leipzig“ lėktuvas „Boeing 757“ maždaug 400 m aukštyje susidūrė su neatpažintu objektu, buvo nukreiptas į Hanoverį ir patyrė nedidelių priekinės dalies pažeidimų; antrojo drono liekanų nerasta.
Šis Rytų Vokietijoje esantis oro uostas yra vienas svarbiausių Europos krovinių mazgų ir yra svarbus karinei logistikai – per jį gabenami Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąjungininkų kroviniai, jame įsikūrusi ir „Antonov Airlines“ bazė. Pranešama, kad lėktuve buvo Ukrainai skirtų šaudmenų.
Kas galėjo stovėti už išpuolio
Berlynas iki šiol atsisako spėlioti, kokie galėtų būti atsakingųjų už incidentą Leipcige motyvai ar kokia galėtų būti jų tapatybė. Rusijos ambasada Berlyne rugpjūčio 7 d. atmetė kaltinimus, o Kremlius incidentą pavadino „provokacija prieš Maskvą“.
Rugpjūčio 11 d. „Euronews“ rašė, kad ant nesprogusio drono rasti DNR pėdsakai neva sutapo su Europos duomenų bazės įrašu ir vedė į Lietuvą bei į 2024 m. liepos 20 d. DHL logistikos centro Leipcigo oro uoste padegimą, dėl kurio Vilniuje nuo pavasario teisiami įtariamieji dėl „terorizmo ir sabotažo užsienio valstybės naudai“. Vėlesniuose pranešimuose šis DNR ryšys buvo paneigtas kaip klaidingas.
Federalinė policija dvigubina dronų gynybos etatus
Po incidento A. Dobrindtas paskelbė dvigubinantis federalinės policijos dronų gynybos etatus – numatyta apie 150 naujų pareigūnų ir keturios papildomos bazės. Gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris kartu perspėjo, kad „visiška apsauga nuo dronų neįmanoma“.
Naujasis tyrimų centras papildo 2025 m. gruodžio 17 d. Berlyne, Federalinės policijos 11-ojoje direkcijoje, atidarytą Jungtinį dronų gynybos centrą (GDAZ), kuris visu pajėgumu veikia nuo šių metų sausio ir remiasi dirbtiniu intelektu grįstomis trikdymo sistemomis bei automatiniais perimtuvais dronais. Federalinės policijos dronų padalinys turėtų išaugti iki 130 specialistų.
