Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir Belgijos vicepremjeras bei užsienio reikalų ministras Maxime'as Prévot rugpjūčio 18-ąją Kyjive derybas turėjo vesti požeminėje bombų slėptuvėje – tuo metu Ukrainos sostinę atakavo rusiškų dronų banga.
Ministrai nusileido į požemines patalpas
„Dėl mūsų sostinę puolančių Rusijos dronų derybas vedėme po žeme, (…) bombų slėptuvėje – tai kasdienė milijonų ukrainiečių realybė, kurią šiandien patyrė ir mūsų svečiai iš Belgijos“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Sybiha.
Ministras paskelbė nuotrauką, kurioje abu diplomatijos vadovai sėdi prie stalo kambaryje be langų, ir vaizdo įrašą, kuriame dvi delegacijos eina požeminiais koridoriais.
Karo nuniokotoje Ukrainoje oro pavojaus sirenos kaukia kasdien: Rusija nuolat leidžia dronų ir raketų salves, versdama gyventojus slėptis ir žudydama civilius tiek sostinėje, tiek visoje šalyje. Tą pačią rugpjūčio 18-osios parą Rusijos raketos smūgis Pečenihų kaime Charkivo srityje, Ukrainos šiaurės rytuose, nužudė mažiausiai 10 civilių ir sužeidė nuo 8 iki 17 žmonių – prezidentas Volodymyras Zelenskis jį pavadino „žiauriu išpuoliu“. Naktį prieš ministrų susitikimą Ukraina savo ruožtu paleido apie 800 dronų į Rusiją; Rusijos oro gynyba pranešė numušusi 791 droną, iš jų 180 – virš Maskvos srities.
Belgija žada naujų milijonų atstatymui ir oro gynybai
Vizito metu M. Prévot pristatė naujas Belgijos iniciatyvas, paremtas keliais papildomais milijonais eurų. Lėšos numatytos sveikatos apsaugai, veteranų paramai, profesiniam mokymui ir investicijoms į Ukrainos įmones.
Belgija Ukrainai jau perdavė kelis šimtus elektros generatorių ir mobilių šildymo įrenginių bei pažadėjo toliau padėti užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų veikimą artėjančiais sunkiais žiemos mėnesiais. Bendra šalies parama Ukrainai nuo 2022 metų viršija 4,4 mlrd. eurų, o vien karinė parama 2026-aisiais – daugiau nei 1,1 mlrd. eurų.
Kyjive Belgijos ministras pabrėžė, kad Ukrainos atstatymas negali laukti taikos ir turi prasidėti jau dabar. Derybose ypatingas dėmesys skirtas Ukrainos oro gynybos stiprinimui bei energetiniam ir ekonominiam atsparumui.
Kodėl įšaldytas Rusijos turtas Belgijai yra jautriausia tema
Spaudos konferencijoje su svečiu A. Sybiha paragino grįžti prie įšaldyto Rusijos turto klausimo ir aptarti aiškius teisinius mechanizmus, kaip tas lėšas panaudoti Ukrainai.
Būtent ši tema Belgijai yra opiausia: Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“ laikoma apie 185 mlrd. eurų Rusijos suverenaus turto, o Belgija priešinosi tam, kad viena prisiimtų teisinę ir finansinę atsakomybę už jo panaudojimą. M. Prévot yra viešai pareiškęs, kad vadinamoji reparacijų paskolos schema kelia „reikšmingą ekonominę, finansinę ir teisinę riziką“, ir vadinęs šį variantą blogiausiu iš visų.
Europos Komisija savo ruožtu siūlė Ukrainos 2026–2027 metų biudžeto ir gynybos poreikiams, vertinamiems apie 130 mlrd. eurų, panaudoti iki 165 mlrd. eurų iš maždaug 210 mlrd. eurų Europoje įšaldyto Rusijos turto.
Į slėptuvę liepą teko leistis ir von der Leyen
Panaši situacija Kyjive nutiko ne pirmą kartą. Liepos mėnesį Ukrainos sostinėje lankiusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen dėl paskelbto oro pavojaus ir dronų grėsmės taip pat teko trumpam nusileisti į slėptuvę – ji buvo priversta nutraukti pokalbį su žurnalistais „InterContinental“ viešbutyje ir keletą minučių praleisti po žeme, o vėliau aplankė Kyjivo Pečersko lavrą. To vizito metu ES ir Ukraina pasirašė naują gynybos pramonės partnerystės susitarimą, orientuotą į bendrą dronų kūrimą ir gamybą.
