Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pirmadienį lankėsi Piedrujoje – nedideliame miestelyje prie Latvijos sienos su Baltarusija – ir, gyrdamas pastaraisiais metais įrengtą pasienio infrastruktūrą, pabrėžė, kad vien technika padėties neišsprendžia. Anot jo, kameros, jutikliai ir tvora yra neveiksmingos, jei trūksta personalo, galinčio reaguoti į incidentus.
Dviem pasieniečiams tenka sulaikyti 20 žmonių grupę
Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Guntis Pujatas teigė, kad tarnybai iš tikrųjų reikėtų 500 papildomų darbuotojų, tačiau, būdamas realistas, jis kalba tik apie 200 laisvų darbo vietų.
Pasak tarnybos vadovo, susidarius įtemptai padėčiai dviem pasieniečiams kartais tenka sulaikyti 20 žmonių grupę. Pėdsakais iš pradžių seka vos du pareigūnai – tol, kol atvyksta kariuomenės arba kitų pasienio užkardų pastiprinimas.
Per pastaruosius trejus metus Piedrujos pasienio užkardos ruože nutiestas patrulių kelias, pastatyti tiltai, stebėjimo bokštai su kameromis ir jutikliais bei tvora. Būtent šiuos patobulinimus prezidentas ir vadino svarbiais, kartu primindamas, kad be žmonių jie lieka tik įranga.
Per savaitgalį sieną bandė kirsti 182 žmonės
Nuo penktadienio iki sekmadienio, rugpjūčio 14–16 dienomis, Latvijos pasieniečiai neleido neteisėtai kirsti sienos 182 žmonėms.
Nuo šių metų sausio 1 dienos Latvijoje užkirstas kelias 9 887 bandymams neteisėtai kirsti valstybės sieną. Palyginimui, per visus 2025 metus buvo sustabdyti 12 046 tokie bandymai, o 2024 metais – 5 388. Spaudimo intensyvumą rodo ir liepos vidurio duomenys: per vieną parą Latvija tada užfiksavo 111 bandymų, kai tą pačią dieną Lietuva pranešė apie du, o Lenkija prieš tai – nė vieno.
Ryga kaltina Minską hibridine operacija
Latvija teigia, kad didėjantis migracijos spaudimas iš Baltarusijos yra Minsko koordinuojamos hibridinės operacijos dalis, siejama su artėjančiais parlamento rinkimais – 15-osios Saeimos rinkimai vyks spalio 3 dieną.
„Skundus reikėtų adresuoti Minskui ir tiems, kurie vykdo šią prieš Latviją nukreiptą hibridinę operaciją“, – Piedrujoje sakė E. Rinkevičius. Klausimą dėl visiško sienos su Baltarusija uždarymo prezidentas palieka atvirą.
Latvija, Lietuva ir Lenkija nuo 2021 metų kaltina Baltarusiją organizuojant neteisėtą migraciją siekiant spausti Europos Sąjungą. Minskas neigia naudojantis migrantais kaip ginklu.
Po siena rastas tunelis, pasienyje – operacija „Vilkatis“
Ryga sustiprino kovos su kontrabandos tinklais priemones po to, kai rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta apie pirmąjį iš Baltarusijos išraustą tunelį po siena. Juo perėję 15 žmonių buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tą pačią dieną Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas paskelbė iki rugpjūčio pabaigos truksiančią pasienio operaciją „Vilkatis“: daugiau kariuomenės paramos pasieniečiams, dronų, sraigtasparnių ir lėktuvų stebėjimo, dažnesnių automobilių patikrų rytiniuose regionuose bei glaudesnio derinimo su Baltijos kaimynėmis ir Lenkija. Premjeras pareiškė, kad Rusija naudoja „Latvijos sieną kaip hibridinio karo elementą“.
Sustiprintos sienos apsaugos režimas pasienyje su Baltarusija pratęstas iki gruodžio 31 dienos Ludzos, Kraslavos, Augšdaugavos ir Daugpilio savivaldybėse bei Rėzeknės savivaldybės Kaunatos apylinkėje.
Vidaus reikalų ministerija nori stabdyti Paternieku punktą
Latvijos vidaus reikalų ministerija siūlė sustabdyti Paternieku pasienio punkto prie sienos su Baltarusija veiklą teigdama, kad jo darbas palieka daugiau erdvės hibridiniam karui prieš Latviją. Rugpjūčio 4 dieną vyriausybė šio siūlymo nepatvirtino – A. Kulbergas sakė, kad neteisėtos migracijos srautas eina ne per patį punktą, o aplink jį.
Prieš tai, liepos 31 dienos vakarą, Paternieku punktas jau buvo laikinai uždarytas dėl informacinių sistemų gedimų – apie tai socialiniuose tinkluose pranešė vidaus reikalų ministras Janis Dombrava.
Įtampą pasienyje rodo ir oro erdvės incidentai: rugpjūčio 14 dieną NATO oro policijos misijos italų naikintuvas „Eurofighter“, pakilęs iš Šiaulių bazės, numušė nenustatytą droną Rytų Latvijos oro erdvėje netoli Rugajų, maždaug 35 kilometrai nuo sienos su Rusija. Tai buvo antras toks atvejis Latvijoje po birželio incidento.
