Per dvi rugpjūčio savaitgalio dienas Vilniaus oro uoste Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė penkis neteisėtus migrantus, mėginusius išskristi į Prancūziją ir Vokietiją. Visi jie – Šiaurės Afrikos valstybių piliečiai, prieglobsčio Latvijoje paprašę asmenys, kurie, nesulaukę sprendimo, savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo centrų ir bandė pasiekti Vakarų Europą.
Trijulė įkliuvo jau už saugumo patikros
Vėlų šeštadienio, rugpjūčio 15-osios, vakarą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai išvykimo terminale – jau už oro uosto saugumo patikros – patikrino tris jaunus svetimšalius, po pusvalandžio ketinusius išskristi į Nicą Prancūzijos pietuose.
Nė vienas jų neturėjo nei vizos, nei leidimo gyventi, nei dokumentų, patvirtinančių pilietybę ir tapatybę. Užtat mobiliuosiuose telefonuose jie turėjo skaitmenines įlaipinimo korteles ir Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotų prieglobsčio prašytojo dokumentų nuotraukas. Pasieniečiai nustatė, kad tuos dokumentus latviai buvo išdavę 23-ejų ir 25-erių metų Alžyro bei 21-erių metų Maroko piliečiams.
Pirminiais duomenimis, užsieniečiai iš Šiaurės Afrikos į Baltarusiją atskrido lėktuvu, iš jos neteisėtai kirto sieną ir atsidūrė Latvijoje, kur buvo sulaikyti. Ten jie pasiprašė prieglobsčio, tačiau, nelaukdami sprendimo, iš apgyvendinimo centro pasišalino ir planavo iš Vilniaus lėktuvu pasiekti Prancūziją.
Prie vartų į Berlyną – bilietas svetima pavarde
Sekmadienio, rugpjūčio 16-osios, vakarą Šengeno išvykimo terminale prie įlaipinimo vartų pasieniečiai sulaikė dar du migrantus – 20-ies ir 26-erių metų Egipto piliečius, tikėjusius išskristi į Berlyną. Vienas jų telefone turėjo skaitmeninį skrydžio bilietą svetima pavarde, kitas – savo.
Kaip ir šeštadienį sulaikytieji, abu egiptiečiai buvo savavališkai pasišalinę iš Muceniekų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro šalia Rygos. Iš Rygos į Vilnių jiedu atvažiavo traukiniu šeštadienį.
Visi penki sulaikytieji perduoti VSAT Užsieniečių registravimo centrui Pabradėje. Atlikus reikalingas procedūras tokie migrantai įprastai grąžinami Latvijos pasieniečiams – ten, iš kur nelegaliai atvyko.
Kaip pasieniečiai pastebi keleivius ES viduje
VSAT pabrėžia, kad ES vidaus reisais skrendantys keleiviai įprastai netikrinami. Pasieniečiai tai daro pasirinktinai, vykdydami asmenų profiliavimą pagal rizikos veiksnius.
Anot tarnybos, tokia taktika – paprašyti prieglobsčio pirmoje Europos Sąjungos valstybėje, o pradėjus procedūras ieškoti progos sprukti į Vakarų Europą – naudojama dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzito valstybės. Neteisėtai įsibrovę į Latviją, jie toliau į Vakarus keliauja grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų – tiek naudodamiesi gabentojų paslaugomis, tiek apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais, pavežėjų automobiliais, lėktuvais ir net jūriniais keltais.
„Latviškuoju keliu“ vykstančių skaičius išaugo 4,3 karto
Vadinamasis „latviškasis kelias“ sparčiai auga. Per pirmą 2026 m. pusmetį Lietuvoje sulaikyta 1 516 tokiu maršrutu vykusių neteisėtų migrantų – 4,3 karto daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį, kai jų buvo 352. Per visus 2025 m. iš Latvijos gabentų arba savarankiškai atvykusių neteisėtų migrantų sulaikyta 1 288, o 2024 m. – 540.
2025 m. VSAT pareigūnai pradėjo 85 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir sulaikė 101 gabentoją – daugiausia atvejų susiję būtent su iš Latvijos vežamais užsieniečiais.
Panašus, tik gerokai didesnio masto epizodas Vilniaus oro uoste įvyko šių metų sausio 22 d., kai buvo sulaikyta 15 į Hamburgą skristi ketinusių migrantų – 13 Sudano ir 2 Egipto piliečiai, turėję tik Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotus pažymėjimus.
Tą pačią dieną – dar penki sulaikyti Klaipėdos uoste
Apie savaitgalio sulaikymus oro uoste VSAT pranešė rugpjūčio 18-ąją. Tą pačią dieną tarnyba paskelbė ir apie penkis neteisėtus migrantus, ketvirtadienio vakarą sulaikytus Klaipėdos uosto Centriniame terminale prieš įlaipinimą į keltą į Vokietijos Kylio uostą. Keturi iš jų pateikė suklastotus Italijos, Austrijos, Nyderlandų ir Graikijos dokumentus, dar vienas – svetimą Vokietijos kelionės dokumentą. Ši grupė taip pat buvo neteisėtai atvykusi iš Baltarusijos per Latviją, tarp jos narių – vienas nepilnametis.
Latvijoje – 8 tūkst. sienos kirtimo mėginimų per pusmetį
Latvija tapo pagrindiniu Baltarusijos organizuojamo migrantų srauto taikiniu. 2025 m. ten užkardyti 12 046 neteisėto sienos kirtimo mėginimai, o vien per pirmą 2026 m. pusmetį – apie 8 tūkst., iš jų maždaug tūkstantis per pirmąsias dvi liepos savaites. Liepos viduryje Latvija per vieną parą užfiksavo 111 mėginimų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos; tą pačią dieną Lietuvoje užfiksuoti 2 mėginimai, o Lenkijoje diena prieš tai – nė vieno.
Antrinė migracija iš Latvijos per pirmą 2026 m. pusmetį išaugo keturis kartus, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu – nuo maždaug 300 iki 1 200 atvejų. Rugpjūčio 11 d. Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs paskelbė saugumo operaciją „Vilkatis“, o tą pačią dieną pasieniečiai aptiko 15 žmonių, į Latviją patekusių požeminiu tuneliu iš Baltarusijos. Nuo 2026 m. liepos 1 d. devyni Lietuvos pasieniečiai dviem savaitėms buvo pasiųsti padėti kolegoms probleminiuose Latvijos ir Baltarusijos pasienio ruožuose.
