Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras paskelbė atsistatydinantis ir prisiimantis politinę atsakomybę už gynybos sektorių, kurį sukrėtė skandalas dėl maždaug 70 mln. eurų avansų šaudmenų Ukrainai tiekėjams, anksčiau nepagaminusiems nė vieno sviedinio.
Pevkuras prisiėmė politinę, bet ne asmeninę atsakomybę
Apie sprendimą H. Pevkuras pranešė rugsėjo 2-osios vakarą Estijos visuomeninio transliuotojo ETV žinių laidoje „Aktuaalne kaamera“ ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministras pareiškė, kad vadovas turi išdrįsti prisiimti atsakomybę net tuomet, kai ji nėra asmeninė, jeigu tai padeda siekti svarbesnio tikslo – užtikrinti šalies gynybą.
H. Pevkuras pabrėžė, kad ministras pats „neskaičiuoja kojinių ir šovinių“ bei nesidera dėl sutarčių. Vis dėlto, anot jo, Estijos Valstybės kontrolės pastabos dėl šalies Gynybos pajėgų ir Valstybinio gynybos investicijų centro (RKIK), atsakingo už gynybos srities pirkimus, kelia politinės atsakomybės klausimą.
Todėl H. Pevkuras nusprendė prisiimti politinę atsakomybę už visą sektorių. Gynybos ministro įgaliojimus jis ketina perduoti Estijos ministrui pirmininkui Kristenui Michalui pastarajam tinkamu metu.
Avansai išaugo iki maždaug 70 mln. eurų
Skandalas kilo dėl Estijos mėginimo nupirkti artilerijos sviedinių Ukrainai, naudojant Europos taikos priemonės lėšas. Pirminiame pranešime pinigų gavėjas buvo apibūdintas kaip ankstesnės šaudmenų sandorių patirties neturintis Indijos verslininkas.
Estijos visuomeninis transliuotojas ERR vėliau patikslino, kad sutartys sudarytos su Italijoje registruota bendrove „Datasel S.R.L.“, priklausančia Indijos įmonei „Neco Defence Munitions“.
2024 metų rugpjūtį RKIK pasirašė pirmąją sutartį su „Datasel“ ir sumokėjo 15 mln. eurų avansą. Tų pačių metų spalį pagal antrąją sutartį buvo pervesta dar 10 mln. eurų.
Nors tiekėjas informavo apie vėlavimą, 2024 metų pabaigoje buvo sudarytos dar dvi sutartys. Bendra avansinių mokėjimų suma taip išaugo iki maždaug 70 mln. eurų.
Pirmoji šaudmenų partija Ukrainą turėjo pasiekti 2024 metų lapkritį, tačiau sutartas tiekimas neįvyko. Estija ginčą perdavė Europos arbitražo teismui Strasbūre.
H. Pevkuras atmetė teiginį, kad pristatyta produkcija buvo visiškai bevertė. Pasak jo, vienoje Europos valstybėje esančiame sandėlyje laikomi dešimčių milijonų eurų vertės šaudmenys, tačiau jie yra nekomplektiški, nepakankamos kokybės ir Ukrainos nepasiekė.
Pareigūnai nesutaria, kas turėjo įvertinti riziką
Buvęs RKIK vadovas Magnusas-Valdemaras Saaras tvirtino, kad svarbiausi sprendimai buvo priimti pritarus Gynybos ministerijai. Jo teigimu, apie derybas dėl pirmosios sutarties žinojo H. Pevkuras, tuometis ministerijos kancleris Kusti Salmas ir vėliau jį pakeitęs Kaimo Kuuskas.
H. Pevkuras pripažino iš RKIK gavęs informacijos apie sutartis, tačiau sakė pačių dokumentų neskaitęs. Ministro teigimu, už derybas ir tiekėjų atranką buvo atsakingas investicijų centras.
K. Kuuskas savo ruožtu aiškino, kad būtent RKIK vertina pirkimus ir jų riziką, o sprendimai dėl avansinių mokėjimų ministrui neteikiami. Dabartinis centro vadovas Elmaras Vaheris atsakomybę už sutartį priskyrė M.-V. Saarui. E. Vaheris pareiškė, kad pats nebūtų pasirašęs tokio masto sutarties su nepažįstama ir šaudmenų negaminančia įmone.
Tyrėjai tikrina apskaitą, parlamentarai aiškinasi sprendimus
Estijos prokuratūra apie baudžiamąjį tyrimą viešai pranešė rugsėjo 1 dieną. Generalinė prokurorė Astrid Asi patikslino, kad tyrimas pradėtas dar 2025 metų spalio 13-ąją.
Tyrėjai tikrina, ar Gynybos ministerijos administracinės srities ataskaitose buvo teisingai nurodytas 2024 metų gruodžio 31 dienos atsargų likutis ir ar nebuvo pažeistos buhalterinės apskaitos pareigos.
Įtariamųjų byloje kol kas nėra. Tyrimą atlieka Estijos vidaus saugumo tarnyba KAPO, o K. Kuuskas pareiškė, kad ministerija visapusiškai bendradarbiauja.
Rugsėjo 3 dieną Estijos parlamento Riigikogu Antikorupcijos komisija sušaukė neeilinį viešą posėdį. Parlamentarai siekia išsiaiškinti, kas patvirtino 70 mln. eurų mokėjimus, kas žinojo apie riziką ir kodėl nebuvo tinkamai reaguota į Valstybės kontrolės perspėjimus.
