Jungtinės Valstijos rugpjūčio 18 dieną paskelbė sankcijas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) pirmininkei, Japonijos pilietei Tomoko Akane, ir su Izraelio bei Palestinos byla dirbusiam vyresniajam teismo teisininkui, Senegalo piliečiui Abdoulaye Seye. Donaldo Trumpo administracija taip pat pagrasino papildomomis priemonėmis, kuriomis sieks „sistemingai sugriauti TBT“, kad šis nebegalėtų, Vašingtono teigimu, kelti grėsmės JAV suverenitetui.
Sankcijos apribos prieigą prie JAV finansų sistemos
Sankcijomis įšaldomas visas T. Akane ir A. Seye turtas, patenkantis į JAV jurisdikciją, ir ribojama jų prieiga prie šalies finansų sistemos. Jiems bei jų šeimų nariams taip pat draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas.
JAV bendrovėms privalomi apribojimai gali paveikti ir kasdienes sankcionuotų asmenų finansines paslaugas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad T. Akane ir A. Seye tiesiogiai prisidėjo prie TBT pastangų tirti, suimti, sulaikyti arba teisti žmones, kurių valstybės nėra sutikusios su šio teismo jurisdikcija.
„Tai korumpuotas ir mirtinai politizuotas viršvalstybinis teismas, kuris piktavališkai piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir peržengia savo įgaliojimų ribas“, – pareiškė M. Rubio.
Vašingtonas plečia kampaniją prieš teismą
Naujosios sankcijos yra platesnės 2026 metų liepą paskelbtos JAV kampanijos dalis. M. Rubio tuomet žadėjo spausti TBT priklausančias valstybes trauktis iš institucijos, sankcionuoti su teismu bendradarbiaujančias organizacijas ir uždrausti jo darbuotojams atvykti į JAV.
Po naujausio sprendimo sankcijos jau taikomos devyniems iš 18 TBT teisėjų, abiem prokuroro pavaduotojams, buvusiam vyriausiajam prokurorui ir dar vienam prokuratūros darbuotojui.
JAV nėra TBT steigimo sutarties – Romos statuto – šalis ir nepriklauso 2002 metais veiklą pradėjusiam teismui. Nuo įkūrimo TBT išdavė apie 60 arešto orderių, o 21 jo ieškomas asmuo buvo sulaikytas. Tarp ieškomųjų yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova.
2024 metų lapkričio 21 dieną TBT taip pat išdavė arešto orderius Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir tuomečiam šalies gynybos ministrui Yoavui Gallantui. Šis sprendimas dar labiau sustiprino D. Trumpo administracijos spaudimą teismui.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją JAV jau buvo sankcionavusios TBT prokurorą ir vieną jo padėjėjų dėl tyrimo, ar amerikiečiai Afganistane galėjo padaryti karo nusikaltimų.
Teismas ir JAV sąjungininkės pasmerkė sankcijas
TBT naująsias sankcijas pavadino šiurkščiu išpuoliu prieš teismo nepriklausomumą ir pareiškė, kad toliau nešališkai vykdys savo mandatą. Teismo teigimu, grasinimai teisminės sistemos darbuotojams dėl jų taikomos teisės kelia pavojų visai tarptautinei teisinei tvarkai.
Rugpjūčio 11 dieną keturios JAV žmogaus teisių organizacijos – „Human Rights Watch“, „American Friends Service Committee“, „Center for Constitutional Rights“ ir „Open Society Institute“ – dėl administracijos sankcijų kreipėsi į Niujorko pietinės apygardos federalinį teismą. Organizacijos tvirtina, kad ribojimai trukdo atstovauti sunkių tarptautinių nusikaltimų aukoms ir pažeidžia konstitucines teises.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas pasmerkė Vašingtono sprendimą ir pabrėžė, kad tarptautiniai teismai bei tribunolai turi galėti laisvai vykdyti savo įgaliojimus.
Japonijos užsienio reikalų ministerija sankcijas pavadino „itin apgailėtinomis“. Ji pareiškė, kad Japonija ir toliau rems TBT bei sieks stiprinti teisinės valstybės principus tarptautinėje bendruomenėje.
