Rugsėjo 11 dieną 11 val. BLC Konferencijų centre Kaune įvyko „Kaunas Pride“ spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje kalbėjo seimo narys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius ir „Kaunas Pride“ organizacinės komandos atstovas bei NVO Diversity Development Group tyrėjas Ivan Trunov.
Renginio metu siekta aptarti „Kaunas Pride“ reikšmę artėjančių savivaldos rinkimų kontekste ir paliesti kitus LGBTQIA+ žmonėms aktualius klausimus. Šiemet Lietuvoje pirmą kartą rengiamos dvejos „Pride“ eisenos ir antrą kartą „Pride“ vyksta ne Vilniuje. Organizatoriai teigia, kad svarbu kalbėti apie LGBTQIA+ asmenų padėtį regionuose ir savivaldos vaidmenį užtikrinant LGBTQIA+ asmenų teisių apsaugą artėjant savivaldos tarybų bei merų rinkimams.
Pasak „Kaunas Pride“ organizacinės komandos atstovo Ivan Trunov, LGBTQIA+ asmenų gerovę veikia ne tik nacionalinės valdžios sprendimai. Nemažai socialinių paslaugų ir sričių, kurios aptariamos ir šių metų „Kaunas Pride“ manifeste – švietimas, sveikatos apsauga, yra teikiamos per savivaldybės įstaigas. Anot jo, „savivaldybė gali kurti prevencines programas, rūpintis darbuotojų kompetencijomis, didinti sąmoningumą ir geriau pritaikyti visas viešąsias paslaugas LGBTQIA+ asmenims.“
Organizatorius atkreipė dėmesį, kad matomas tam tikras progresas – šiemet nebuvo susidurta su iššūkiais derinant eitynių maršrutą. Vis dėlto, savivaldybė negalėjo suteikti patalpų spaudos konferencijai, tad „Kaunas Pride“ atstovas įžvelgia progreso potencialą ir viliasi, kad ateityje savivaldybės bendradarbiavimas su LGBTQIA+ bendruomene bus glaudesnis. Jis ragina bendruomenės narius stebėti savivaldybės kandidatų pozicijas ir balsuojant rinktis politikus, kurie yra nusiteikę kurti ir remti LGBTQIA+ asmenims pritaikytas viešąsias paslaugas.
Pagal 2025 m. balandžio 17 d. LR Konstitucinio teismo nutarimą šeiminis gyvenimas negali būti reguliuojamas tik santuokos institutu, kuris yra neprieinamas daliai gyventojų. Šis nuosprendis suteikė galimybę kreipusis į teismą registruoti lyties požiūriu neutralias civilines partnerystes.
Laurynas Šedvydis kalbėdamas apie civilinę partnerystę pabrėžė paradoksą: „teises pasiekti galima, bet jų turinys ir apimtis priklauso nuo jūsų piniginio svorio. Tai prieinama tik žmonėms, kurie gali samdytis advokatą. Tuo pačiu, tokie teisminiai procesai kainuoja valstybei, nes kiekvienas pralaimėjimas apmokamas iš valstybės biudžeto.“ Politikas svarstė, kad toks sudėtingas teisinis procesas gali būti naudingas tam tikroms grupėms, suinteresuotoms, kad LGBTQIA+ asmenų šeimos ir santykių pripažinimo kelias būtų nelengvas.
Lytinės tapatybės keitimo ir teisinio pripažinimo klausimas, anot Lauryno Šedvydžio, yra įšaldytas ir kol kas nacionalinėje politikoje nejudinamas. Kaip politikas teigia, tai galima paaiškinti transfobija, vis dar ryškia visuomenėje: „Teisinė tolerancija nereiškia visuomeninės tolerancijos. Homofobija ir transfobija nedingsta vien dėl to, kad egzistuoja teisinė bazė apsaugoti šias tapatybes.“ Seimo narys išskyrė, kad šį klausimą itin svarbu eskaluoti, lytinės tapatybės įstatymo projektas yra siekiamybė.
Mažvydas Karalius sutiko, kad mokyklose nėra aiškiai apibrėžtos programos apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, nėra užtikrinamos sąlygos mokytojams kelti kvalifikaciją. Šie klausimai paliekami atskirų mokyklų ir mokytojų valiai. LGKT atstovas ragino medicinos studijų programose įtraukti daugiau informacijos apie LGBTQIA+ bendruomenę ir jos narių emocinę sveikatą. Tai užtikrintų LGBTQIA+ žmonių orumą ir savižudybių prevenciją. Anot jo, neteisinga manyti, kad LGBTQIA+ asmenys reikalauja išskirtinių privilegijų: „tokie dalykai kaip orus lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose, nepatiriant išankstinių nuostatų, nėra privilegija.“
Kalbėdamas apie LR Teisingumo ministerijos darbą, Mažvydas Karalius taip pat atkreipė dėmesį į dabartinį paradoksą: „Ta institucija, kuri turėtų įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą dėl šeimos apibrėžimo, jį skundžia.“ Konstitucinio teismo sprendimas įpareigojo Lietuvos institucijas reglamentuoti LGBTQIA+ asmenų šeiminius santykius ir sukurti tam reikalingas sistemas, tvarkas. Teisingumo ministerija skundžia šį sprendimą kvestionuoja LGBTQIA+ porų, gavusių partnerystės statusą teismo keliu, teises. Anot jo, tai didina visuomenės nepasitikėjimą valstybinių institucijų darbu. Jis pabrėžė, kad dauguma LGBTQIA+ žmonėms palankių sprendimų priimami labai selektyviai, vengiant politinės įtampos, todėl nepasiekiami ryškesni struktūriniai pokyčiai.
Konferencijos pabaigoje vyko trumpa diskusija, kurios metu sutarta dėl būtinybės atsisakyti patologizuojančio požiūrio į translyčius žmones, įstatymų leidyboje remtis savęs apibrėžimo principu. Taip pat iškeltas nedvinarių asmenų tapatybės įtvirtinimo klausimas, galimybė rinktis lyčiai neutralius asmenvardžius ir pavardžių galūnes. Tiek Laurynas Šedvydis, tiek Mažvydas Karalius pripažino, kad kalbėti apie nedvinarių asmenų teises kol kas labai sunku, nes didesnei daliai visuomenės į vyro ir moters rėmus netelpanti lytinė tapatybė sunkiai suvokiama. Šiems pokyčiams stipriai priešinasi ir dalis konservatyviai nusiteikusių kalbininkų.
„Kaunas Pride“ eitynės vyks rytoj, rugsėjo 12 d. LGBTQIA+ bendruomenė ir jos bendražygiai nuo 11 val. rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir antrą kartą Lietuvos istorijoje žygiuos Laisvės alėja už queer ir kitų pažeidžiamų, išnaudojamų asmenų žmogaus teises. Organizatoriai ragina šių socialiai atskirtų grupių nares(-ius) ir visas(-us), kurios(-ie) tiki, kad žmonės iš prigimties nusipelno saugumo ir pagarbos, prisijungti prie eitynių ir pareikšti savo poziciją.
