Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas įvertinti informaciją apie galimą tarptautinių sankcijų apėjimą ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kreipimasis inicijuotas atsižvelgus į viešojoje erdvėje paskelbtą žurnalistinį tyrimą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje veikiančios įmonės galėjo gabenti prekes į Rusiją apeidamos tarptautines sankcijas.
R. Kauno pareiškimas
Ministro teigimu, paaiškėjus tokiems duomenims, teisėsaugos institucijos privalo įvertinti galimų nusikalstamų veikų požymius ir nedelsdamos imtis veiksmų jiems ištirti. „Mano įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“, – pranešime sakė R. Kaunas.
Jis pabrėžė, kad sankcijų apėjimas yra pagalba agresoriui tęsti karą prieš Ukrainą, o Lietuva yra viena iš labiausiai karo paveiktų valstybių. „Kol Ukrainoje žūsta žmonės, o Lietuva į gynybą investuoja rekordines lėšas, bet koks bandymas pasipelnyti apeinant sankcijas ir aprūpinant agresorių prekėmis yra ne tik nusikaltimas, bet ir valstybės interesų išdavystė“, – tvirtino ministras.
Žurnalistinis tyrimas ir minimos įmonės
Ministro reakciją sukėlė naujienų portalo „Siena“ kartu su nepriklausomu Rusijos leidiniu „The Insider“ atliktas tyrimas. Jame nagrinėjamos trys lietuviškos įmonės: „Eseka“ (Anykščių r., savininkas Eimantas Skardžius), „Jumbo Transport“ (Vilnius, valdytojas Marjanas Vavilovas) ir Klaipėdos „SCT Lubricants“ (kontroliuojama Vokietijos piliečio Jurijaus Sudheimerio).
Pasak tyrimo, „Eseka“ 2024 m. tiesiogiai į Rusiją gabeno karinių dronų variklius (japonų „O.S. Engines“) ir „Starlink“ ryšio sistemų komponentus, naudodama suklastotus muitinės dokumentus. „Jumbo Transport“ neva rengė fiktyvias eksporto deklaracijas, esą prekės keliauja į Kazachstaną ir Centrinės Azijos šalis, nors iš tikrųjų jos pasiekdavo Rusiją ir Baltarusiją. „SCT Lubricants“ apie 2 500 tonų tepalų į Rusiją esą gabeno per Dubajaus bendroves („SCT Chemicals FZE“, „Chempioil FZE“) ir Baltarusiją, siekdama nuslėpti galutinę paskirties šalį. Viena iš šių bendrovių – „SCT Chemicals FZE“ – 2024 m. balandį buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą.
Tyrimo duomenimis, „Jumbo Transport“ 2022–2025 m. turėjo daugiau nei 3 mln. eurų vertės sutarčių su Gynybos resursų agentūra ir per 400 tūkst. eurų vertės sutarčių su Lietuvos kariuomenės padaliniais. Muitinės kriminalinė tarnyba nurodė, kad dėl „Esekos“ ar E. Skardžiaus tuo metu jokių tyrimų nevykdė.
Kokia atsakomybė gresia
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tarptautinių sankcijų ar Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas yra nusikalstama veika, už kurią gresia reali baudžiamoji atsakomybė – nuo baudos iki laisvės atėmimo iki penkerių metų. R. Kaunas žadėjo dėl tyrime minimų verslų kreiptis ne tik į prokuratūrą, bet ir į karinę žvalgybą bei viešųjų pirkimų institucijas.
