Nors pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje nuteistam Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai neatėmė teisės dirbti valstybės tarnyboje, įsiteisėjus birželio 25 d. paskelbtam apkaltinamajam nuosprendžiui rajono vadovas savo pareigas vis tiek prarastų. Teismas politiką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo bei skyrė 6 tūkst. eurų baudą, o baudžiamojo poveikio priemonių nusprendė visiškai netaikyti.
Kodėl meras prarastų įgaliojimus
Nors teismas neatėmė Š. Čėsnos teisės eiti pareigas, mero įgaliojimai nutrūktų pagal Rinkimų kodeksą. Jo 174 str. 4 dalis numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimai baigiasi nesuėjus terminui, kai asmeniui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
„Jeigu apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėtų, Vyriausioji rinkimų komisija panaikintų mero įgaliojimus pagal Rinkimų kodekso 174 str. 4 dalį. Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras“, – teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Prokuratūra siekė griežtesnės bausmės
Kauno apygardos prokuratūra siekė, kad teisę dirbti Š. Čėsnai atimtų dar pirmosios instancijos teismas. Prokuroras siūlė skirti didesnę – 10 tūkst. eurų – baudą bei trejiems metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje, tačiau teismas šio siūlymo neišklausė.
„Nuosprendį galiu apskųsti iki nustatyto termino. Dėl skundo dar sprendžiama“, – sakė prokuroras Valentinas Alekna.
Kaltės nepripažinęs meras taip pat pareiškė ketinantis skųsti nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui ir teigė, kad jo pozicija nepasikeitė. „Nors teismas pripažino kaltu, tokiu nesijaučiu, nes nuosprendis grindžiamas iš esmės tik kaltinamuoju aktu, o ne byloje nustatytais faktais“, – teigė Š. Čėsna, pridūręs, jog nuosprendyje pripažinta, kad tuo metu galiojęs tarybos narių išlaidų kompensavimas visoje šalyje buvo ydingas ir tinkamai nereglamentuotas.
Teisėjo argumentai dėl švelnesnės bausmės
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas mero pavojingumą visuomenei įvertino kaip itin žemą ir nusprendė skirti tik baudą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjas laikė tai, kad Š. Čėsna dar tik pradėjus ikiteisminį tyrimą visiškai – net didesne apimtimi nei nustatyta byloje – atlygino savivaldybei padarytą žalą.
Teisėjo vertinimu, mero nusikaltimams įtakos turėjo klaidingas įstatymų suvokimas, nors tai ir neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasak jo, sprendžiant „čekiukų“ bylas reikia atsižvelgti į visos šalies mastu susiklosčiusią ydingą praktiką reglamentuojant tokių išlaidų atlyginimą bei faktinės kontrolės nebuvimą.
Į mero išlaidų ataskaitą buvo patekęs ir kvitas už savaiminio įdegio kremą, kurį, pasak Š. Čėsnos, pirko jo sutuoktinė, o čekis buvo įtrauktas per klaidą. Teisėjas šia versija patikėjo ir jos į nuosprendį neįtraukė.
Ką nustatė byla
Byloje nustatyta, kad 2019–2023 m. kadencijoje, būdamas tarybos nariu, Š. Čėsna galimai suklastojo 42 tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamas degalų įsigijimo išlaidas. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad apgaule savo naudai jis įgijo 4 tūkst. 424 eurus, priklausiusius Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.
Į savo, kaip tarybos nario, kuro išlaidas meras įtraukė įmonės UAB „Telesita“ kuro kortele pirktus degalus. Jis yra šios įmonės akcininkas, o 2015–2023 m. ėjo jos direktoriaus pareigas. Anot Š. Čėsnos, įmonė jam buvo skolinga ir taip jis dengė skolą.
Įtarimai administracijos direktoriui
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat surinko duomenis, kad Š. Čėsna teikė ir dabartinio Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Petkevičiaus kuro čekius. Gegužę įtarimai „čekiukų“ byloje pareikšti ir K. Petkevičiui.
Įtariamas K. Petkevičius vėliau buvo nušalintas nuo administracijos direktoriaus pareigų po to, kai Centrinė projektų valdymo agentūra sustabdė dalies ES finansuojamų projektų procedūras. Šias funkcijas laikinai vykdo Bendrojo skyriaus vedėja Jurgita Putnikienė. Pats Š. Čėsna tvirtino, kad po įtarimų „čekiukų“ byloje sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.
