Rusijos užsienio reikalų ministerijai pareiškus, esą Baltijos šalys rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius tokius teiginius pavadino eiline Maskvos provokacija ir suaktyvėjusios Rusijos bei Baltarusijos dezinformacinės kampanijos dalimi.
Ką pareiškė Maskva
Rusijos URM Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas teigė, kad Baltijos šalys neva atvirai rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus ir taip tikisi išspręsti „rusišką klausimą“ bei masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritorijose.
Šie teiginiai nuskambėjo Rusijai pristatant žmogaus teisių padėties ataskaitą. Tai bendra Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų ataskaita, pristatyta 2026 m. birželio 15 d. Vienoje. Joje Lietuva apibūdinama kaip šalis, kurioje esą ribojama nuomonės laisvė, švietime diskriminuojamos tautinės mažumos ir reiškiasi „rusofobija“.
Sinkevičius: provokacija, kurios nereikėtų sureikšminti
„Mes žinome apie suaktyvėjusią Rusijos ir Baltarusijos dezinformacinę kampaniją. Tas yra pastebima visose srityse, ypač siekiant užvaldyti protus, įsitikinimus, požiūrius. Čia yra eilinė provokacija, į kurią nereikėtų kreipti per daug dėmesio“, – antradienį Eltai komentavo R. Sinkevičius.
Vis dėlto NSGK pirmininkas apgailestavo, kad dalis Lietuvos žmonių linkę įsiklausyti į tokius pareiškimus. „Jeigu pasižiūrėtume į paskutinius prezidento rinkimus, tai prorusiškas kandidatas vis dėlto 7 proc. balsų surinko. Tai ta auditorija turbūt nėra jau tokia maža ir tą auditoriją stengiamasi plėsti“, – teigė jis.
Motuzas: rusakalbiams užtikrintos visos teisės
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad rusakalbiams gyventojams Lietuvoje užtikrintos visos teisės – švietimo, kultūros ir kitos, o tokiais kaltinimais Rusija siekia kurstyti įtampą bei pateisinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje.
„Kai buvo kalbama apie tai, kad pažeidžiamos jų teisės, mūsų rusakalbiai gyventojai viešai socialiniuose tinkluose parašė, kad gali savo gyvenimu pasirūpinti patys ir be Rusijos pagalbos“, – teigė URK vadovas. Anot jo, didėjant Ukrainos dronų atakoms į strategiškai svarbius objektus Rusijos teritorijoje, ši šalis išgyvena neramų laikotarpį ir siekia provokacijų, kad galėtų pateisinti savo veiksmus.
Kreipimasis į Tarptautinį Teisingumo Teismą
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ketinanti kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl neva sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Maskva kaltina Baltijos šalis draudžiant vartoti rusų kalbą, „perrašant istoriją“ ir vykdant „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“, taip pat teigia, kad šios šalys esą pažeidžia 1965 m. Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Apie ketinimą kreiptis į TTT paskelbta 2026 m. gegužės pabaigoje.
Visos trys Baltijos šalių vyriausybės galimą TTT ieškinį atmetė – Lietuva kaltinimus pavadino visiškai nepagrįstais ir Rusijos melo bei dezinformacijos kampanijos dalimi. ES dezinformacijos stebėsenos projektas „EUvsDisinfo“ nurodo, kad Baltijos šalys nerengia jokių rusakalbių gyventojų deportacijų, o tokie teiginiai yra prokremliškas naratyvas.
Sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga
Birželį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse, todėl sustiprinta svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsauga. Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad stiprinama tiltų, elektros pastočių, dujų tiekimo sistemų ir ryšių mazgų apsauga.
Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba (VST), o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
