Seimas liepos 7 dieną praplėtė asmenų, kuriuos galima tikrinti poligrafu, sąrašą – į jį įtraukti nacionaliniam saugumui grėsmę galintys kelti užsieniečiai bei tiekėjų atstovai. Už įstatymo pakeitimus balsavo 81 parlamentaras, 14 susilaikė, o 4 buvo prieš.
Kas įtraukiama į tikrinamų asmenų sąrašą
Į tyrimo poligrafu objektų sąrašą įtraukiami tiek juridinių, tiek fizinių asmenų tiekėjai, kurie turi ar pretenduoja gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija arba turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą. Jiems bus taikomos vienodos patikros sąlygos kaip ir kariams, pareigūnams ar valstybės tarnautojams.
Taip pat sudaroma galimybė poligrafu tikrinti asmenis, pretenduojančius tapti žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, siekiant įvertinti jų patikimumą ir lojalumą. Šiuos tyrimus galės atlikti tik ta konkreti žvalgybos institucija, su kuria bendradarbiaujama.
Pagal iki šiol galiojusį įstatymą poligrafu galėjo būti tikrinami tik valstybės tarnautojai, kariai, pareigūnai ar institucijų darbuotojai, dirbantys ar siekiantys leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD teisė tikrinti užsieniečius
Įstatymu Valstybės saugumo departamentas (VSD) įgyja teisę poligrafu tikrinti užsienio piliečius, kai vertinama jų keliama grėsmė valstybės saugumui ir kai užsienietis pats pateikia prašymą atlikti pakartotinį tyrimą. Užsieniečių tikrinimas poligrafu galėtų būti atliekamas VSD vertinimo etape – sprendžiant, ar išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje.
VSD teigimu, dabartinė geopolitinė situacija, suaktyvėjusi priešiškų valstybių žvalgybų veikla Lietuvoje ir dažnesni verbavimo bandymai reiškia, kad užsieniečių tikrinimas poligrafu suteiktų departamentui naudingos papildomos informacijos.
Kaip keičiasi tvarka ir jos pasekmės
Nors anksčiau tyrimas poligrafu buvo siejamas tik su viena aplinkybe – biografijos faktų nuslėpimu, pagal naująją tvarką šis metodas bus naudojamas visoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytoms aplinkybėms tikrinti, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ar lojaliu Lietuvai. Be to, institucijai, nusprendusiai naudoti poligrafą patikrai dėl leidimo, nebereikės kreiptis į tikrinamo asmens vadovą dėl oficialaus prašymo – sprendimą priima pati tikrinimą atliekanti institucija.
Sprendimas dėl leidimo išdavimo ar naikinimo Lietuvos piliečiams priimamas vertinant visą turimą informaciją; panašiai išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės daroma atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie jį ir jo aplinką. Jei Lietuvos pilietis atsisako tirtis ar neatvyksta, leidimas dirbti su įslaptinta informacija neišduodamas, o turėtas – panaikinamas. Tuo metu tyrimo atsisakę užsieniečiai automatiškai pripažįstami kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui.
Pakeitimams pritarė ir valdančioji koalicija, ir opozicija, tačiau kritikai teigia, kad vien poligrafo duomenys neturėtų būti pagrindas sprendimams dėl leidimo gyventi.
