Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Lietuva ir dar 11 Vakarų bei Azijos valstybių 2026 m. liepos 12 d. pareiškė, kad plačios Kinijos pretenzijos Pietų Kinijos jūroje neturi teisinio pagrindo pagal 2016 m. arbitražo sprendimą.
Valstybės dar kartą remiasi 2016 m. sprendimu
Bendrame 14 valstybių pareiškime nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo Kinijos plataus masto jūrinėms pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje, įskaitant pretenzijas, grindžiamas vadinamosiomis „istorinėmis teisėmis“.
Be JAV, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos, pareiškimą paskelbė Filipinai, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija, Kanada, Vokietija, Italija, Estija, Latvija, Rumunija ir Slovėnija. Atskirą pareiškimą paskelbė ir 27 valstybių Europos Sąjunga, 2016 m. sprendimą pavadinusi reikšmingu taikaus ginčų sprendimo precedentu.
Pareiškimai paskelbti minint 2016 m. liepos 12 d. Hagoje sudaryto arbitražo tribunolo sprendimo dešimtmetį. Byloje, kurios numeris buvo 2013-19, Filipinai arbitražą prieš Kiniją inicijavo 2013 m. sausio 22 d.
Tribunolas daugiausia pritarė Filipinams ir nusprendė, kad Kinija pagal JT jūrų teisės konvenciją neturi teisinio pagrindo remtis „istorinėmis teisėmis“ į Pietų Kinijos jūros išteklius už pripažįstamų jūrinių zonų ribų.
Pareiškime smerkiami prievartos veiksmai jūroje
14 valstybių pareiškime pasmerkė destabilizuojančius ar vienašalius veiksmus, įskaitant jėgos ar prievartos naudojimą, kurie kelia grėsmę taikai ir stabilumui regione.
Valstybės taip pat pasisakė prieš pakrančių apsaugos, kariuomenės ir jūrinės milicijos naudojimą kitų valstybių teisėtai veiklai jūroje ar ore trikdyti, blokuoti ar gąsdinti. Pareiškime pabrėžta, kad turi būti užtikrinta laivybos ir skrydžių laisvė bei kitas teisėtas jūros naudojimas pagal JT jūrų teisės konvenciją.
AP duomenimis, pastaraisiais metais ginčijamuose vandenyse dažnėjo Kinijos susidūrimai su Filipinų ir Vietnamo pajėgomis bei žvejais. Kinijos laivai naudojo vandens patrankas, karinio lygio lazerius ir pavojingus blokavimo manevrus.
JT jūrų teisės konvencija įsigaliojo 1994 m. ir yra ratifikuota daugiau kaip 170 valstybių bei šalių, įskaitant Kiniją ir Filipinus.
Pekinas sprendimo nepripažįsta
Kinija 2026 m. liepos 12 d. pakartojo, kad arbitražo sprendimas esą yra „niekinis“, „neturi privalomosios galios“ ir Pekinas jo „nepriima ir nepripažįsta“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat tvirtino, kad tribunolas ir jo sprendimas prieštarauja tarptautinio arbitražo praktikai, pažeidžia Kinijos suverenias teises ir yra neteisėti bei neteisingi.
Kinija atsisakė dalyvauti arbitraže, kurį Filipinai pradėjo po 2012 m. įtampos ginčijamuose vandenyse. Ta akistata baigėsi tuo, kad Pekinas faktiškai perėmė ginčijamą seklumą.
Filipinai 2026 m. liepos 10 d. Maniloje minėjo sprendimo metines. Filipinų užsienio reikalų sekretorė Maria Theresa Lazaro liepos 9 d. sprendimą vadino teisiškai privalomu ir lygino jį su švyturiu. Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong per minėjimą kritikavo Kiniją ir sakė, kad Australija toliau reikš susirūpinimą dėl Kinijos laivų destabilizuojančio bei pavojingo elgesio Pietų Kinijos jūroje.
2026 m. liepos 13 d. „The Times of India“ pranešė, kad Kinija iškvietė Japonijos ambasados Pekine vyriausiąjį ministrą ir pareiškė protestą po to, kai Japonija prisidėjo prie 14 valstybių pareiškimo.
