Atsižvelgiant į sparčiai augančią elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje, dėl kurios elektros biržoje vis dažniau susidaro laikotarpiai su beveik nulinėmis ar net neigiamomis kainomis, Energetikos ministerija ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo įvesti sezoninį persiuntimo tarifą. Nuo 2027 m. įvedus šį tarifą, vasaros metu (balandžio–rugsėjo mėn.) pasirinkę 4 laiko zonų planą gyventojai ir verslas, naudodami elektrą dieną, mokėtų mažiau.
Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad esant dideliam atsinaujinančių išteklių gamybos kiekiui, svarbu sudaryti sąlygas efektyviau naudoti šią energiją. Sezoninis tarifas skatintų vartoti elektrą saulėtuoju metu, kai jos pagaminama daugiausia ir kaina mažiausia (balandžio–rugsėjo mėn., 10–16 val.). Tai paskatintų didesnį vietinės elektros panaudojimą ir leistų vartotojams mažiau mokėti.
Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio–rugsėjo mėn. vidutinė biržos kaina Lietuvoje tarp 10 ir 16 val. siekė 3,2 ct/kWh. Su sezoniškais tarifais ir kitais mokesčiais galutinė kaina gyventojams galėtų būti apie 9 ct/kWh, o tai daugiau nei 3 kartus mažiau nei dabartinės fiksuotos kainos. Verslui tarifas galėtų būti dar mažesnis.
Šie pokyčiai prisideda prie lankstesnės elektros rinkos kūrimo, skatinant vartojimą, kai Lietuvoje pagaminama daugiausia atsinaujinančios energijos. Tai padėtų efektyviau integruoti šią energetiką, didinti vietinės elektros vartojimą ir skatinti konkurencingesnę bei tvaresnę energetikos sistemą.
ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžia, kad dėl augančios saulės ir vėjo energijos gamybos dienos metu pasiūla viršija paklausą, todėl siūloma klientams už persiuntimo paslaugą mokėti ženkliai mažiau energijos gamybos piko metu. Tai naudinga ir klientams, ir visai energetikos sistemai.
Verslo sutaupymai – reikšmingi
Naujas sezoninis verslo tarifas, pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), būtų taikomas nuo 2027-ųjų, remiantis esamais keturių laiko zonų planais. Jis numatytų sezoniškumą (vasara ir žiema), o vasaros dieną būtų mažesnis persiuntimo tarifas, tuo tarpu ryto ir vakaro piko valandomis – šiek tiek didesnis.
R. Radvilos teigimu, ESO analizė rodo, kad verslo klientai, sudarantys 80 proc. verslo suvartojimo ir dauguma pasirinkę keturių zonų planą, sutaupytų net nekeisdami vartojimo įpročių, o juos pakoregavus – sutaupymai būtų dar didesni.
ESO analizė, remiantis 2025 m. verslo klientų vartojimo duomenimis, prognozuoja, kad net 58 proc. verslo objektų elektros sąskaitos sumažėtų nekeitus įpročių, o bendras metinis sutaupymo efektas siektų beveik 900 tūkst. eurų.
Galutiniai persiuntimo tarifai, vertinami šiuo metu, įsigaliotų ir būtų paskelbti tik gavus VERT pritarimą.
Privatiems klientams – daugiau lankstumo
Panašūs pokyčiai laukia ir privačių klientų keturių laiko zonų planų. Įvedus sezoniškumą, dienos metu, kai elektros kainos paprastai mažiausios, persiuntimo tarifas būtų mažesnis nei vakaro piko metu.
R. Radvila tikisi, kad lankstesnė tarifų struktūra paskatins privačius klientus su mažesne pasirinkusiųjų keturių zonų planų dalimi efektyviau planuoti vartojimą. Didžiausią naudą pajustų namų ūkiai, galintys perkelti didesnį elektros vartojimą į dienos laiką, pavyzdžiui, kraunant elektromobilius, naudojant oro kondicionavimo sistemas ar kitus energijos imlius įrenginius.
Reikšmingos investicijos į modernumą
ESO, valdantis vieną moderniausių Vidurio Europos skirstomųjų tinklų, užtikrina patikimą energijos tiekimą visoje Lietuvoje maždaug 1,9 mln. privačių ir verslo klientų. Bendrovei priklauso apie 135 tūkst. km elektros tinklų ir 9,7 tūkst. km dujotiekių.
ESO nuosekliai investuoja į tinklo modernizavimą, skaitmenizaciją ir atsparumą. Kasmet apie 700 km oro linijų pakeičiama požeminiais kabeliais, todėl 38 proc. tinklo jau yra po žeme. Šios investicijos didina tinklo patikimumą, mažina sutrikimus ir skatina spartų klientų prijungimą, kas yra svarbu ekonomikos augimui.
ESO yra „Ignitis grupės“ dalis, veikiančios Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje. „Ignitis grupės“ tikslas – sukurti 100 proc. saugią ir žalią energetikos ekosistemą.
