Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rugsėjo 10 d. pristatytas beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketas dar laukia Vyriausybės ir Seimo sprendimų, o brangiausia jo priemonė būtų pradėta įgyvendinti tik po kelerių metų. Ekspertai abejoja, ar universalios išmokos ir nemokamas mokinių maitinimas paskatintų šeimas susilaukti daugiau vaikų, o politikai nesutaria, iš kur reikėtų paimti pinigų.
Nemokami pietūs kainuotų beveik pusę viso paketo
Paketą sudaro devynios priemonės, iš kurių trys būtų naujos. Jomis siekiama sustiprinti šeimų finansinį saugumą, padėti derinti darbą su vaikų auginimu, palengvinti pirmojo būsto įsigijimą, pasirengimą mokslo metams ir vaikų užimtumo organizavimą.
Daugiausia kainuotų nemokami pietūs visiems 5–10 klasių mokiniams, nevertinant jų šeimų pajamų. Šią priemonę siūloma įvesti etapais 2029–2034 metais. Ji apimtų apie 160 tūkst. vaikų ir kainuotų 375,9 mln. eurų – beveik pusę viso paketo vertės.
Vaiko priežiūros išmokoms numatoma skirti 123,6 mln. eurų. Pasirinkus 18 mėnesių išmokos laikotarpį, būtų mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasirinkus 24 mėnesius, pirmaisiais metais išmoka siektų 60 proc., antraisiais – 45 proc. Išmokų lubas siūloma didinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių.
Sergantį vaiką slaugantiems tėvams ligos išmoką siūloma didinti iki 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tam reikėtų 11,3 mln. eurų, o priemonė kiekvieną mėnesį paliestų apie 82 tūkst. tėvų.
Vaiką prižiūrintys ar artimąjį slaugantys žmonės būtų draudžiami pensijų socialiniu draudimu nuo vidutinio, o ne minimalaus darbo užmokesčio. Ši 50 mln. eurų vertės priemonė apimtų maždaug 56 tūkst. žmonių.
Vaikams nuo darželio iki 12 metų siūlomas metinis priežiūros ir užimtumo krepšelis auklėms, pailgintos dienos grupėms arba stovykloms. Jis siektų 5,2 bazinės socialinės išmokos, dabartine verte – 384,8 euro. Priemonė kainuotų 110 mln. eurų ir būtų skirta apie 286 tūkst. vaikų.
Priešmokyklinukams ir pradinių klasių mokiniams numatoma universali vienkartinė dviejų bazinių socialinių išmokų, arba 148 eurų, parama mokinio reikmėms. Jai reikėtų 18 mln. eurų, o išmoką gautų apie 120 tūkst. vaikų.
Dar 67 mln. eurų siūloma skirti paramai įsigyjant pirmąjį būstą, paramos kriterijams peržiūrėti ir papildomoms paskatoms regionuose.
Daugiau kaip penkerius metus užsienyje gyvenusiai ir į Lietuvą grįžusiai šeimai būtų mokama 2 tūkst. eurų, jei ji neturi vaikų, 4 tūkst. eurų – jei augina vieną vaiką, ir 5 tūkst. eurų – jei augina du ar daugiau vaikų. Bent dvejus metus užsienyje gyvenusios šeimos papildomai galėtų gauti iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelį.
Ekspertai abejoja poveikiu gimstamumui
Lietuvos socialinių mokslų centro demografas Vytenis Juozas Deimantas teigė nematęs tyrimo, kuris rodytų tiesioginį nemokamo mokinių maitinimo ir gimstamumo ryšį.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat abejojo, kad šeimą dabar susilaukti vaikų galėtų paskatinti pietūs, kurie vaikui taptų aktualūs tik po daugelio metų. Pasak jo, per tą laiką gali pasikeisti kelios Vyriausybės ir įstatymai, todėl tokie pažadai nesukuria ilgalaikio pasitikėjimo.
V. J. Deimanto vertinimu, kompleksinės vaikų priežiūros ir būsto prieinamumo priemonės geriausiu atveju galėtų padidinti gimstamumą maždaug 0,2 vaiko vienai moteriai per jos reprodukcinį amžių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizės taip pat rodo silpną šeimų paramos išlaidų ir gimstamumo ryšį, o Lenkijos programa „500+“ gimstamumo nepadidino.
Politikai ginčijasi, kas apmokės sąskaitą
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad beveik 400 mln. eurų išlaidas, numatytas nuo 2029 metų, turės pagrįsti jau kita Vyriausybė. Jos vertinimu, visas paketas Lietuvai yra „ne pagal kišenę“, ypač kai universali parama būtų skiriama neatsižvelgiant į šeimų pajamas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius atsakė tikįs socialdemokratų politine sėkme ir galimybe tęsti 2027 metais pradėtus darbus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė nurodė, kad didžiąją dalį priemonių ketinama įtraukti į 2027 metų valstybės biudžetą, tačiau kai kurie vaiko priežiūros pakeitimai galėtų įsigalioti tik 2028 metais. Pasak ministrės, pinigų paieška yra bendra atsakomybė, o siūlomos lėšos yra investicija į žmogų.
Finansavimo klausimas lieka neišspręstas, kai valstybės išlaidos viršija pajamas, o kartu didėja gynybos, sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos finansavimo poreikiai.
Seimo narys Simonas Gentvilas paketą palygino su 2008 metų politika, kai Vilijai Blinkevičiūtei vadovaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo plečiami vaiko pinigai ir nemokamas maitinimas, tačiau per ekonomikos krizę paramą teko mažinti. V. Blinkevičiūtė tuomet pabrėžė, kad sudėtingomis finansinėmis sąlygomis vaiko pinigų neatsisakė nei Latvija, nei Estija.
Rugsėjo 14 d. šeimos politikos paketas dar nebuvo patvirtintas. Ministerija rengė reikiamus teisės aktų projektus, kuriuos numatyta pateikti Vyriausybei, o vėliau – Seimui.
