Kremlius rugsėjo 14 d., paklaustas apie Rusijos drono smūgį keleivinio traukinio lokomotyvui Ukrainoje, maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos teritorijos, pabrėžė, kad incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, o Rusijos pajėgos ir toliau vykdys užduotis visoje šalyje.
Per smūgį visi 206 keleiviai liko sveiki
Kyjivo–Varšuvos maršruto traukinys buvo atakuotas rugsėjo 13 d. Jahodyno geležinkelio stotyje prie Ukrainos ir Lenkijos sienos. Smūgis teko lokomotyvui, tačiau nė vienas iš 206 keleivių nenukentėjo.
Kitas dronas smogė netoliese esančiai degalinei ir padegė du sunkvežimius. Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio duomenimis, netoli šalies sienos iš viso užfiksuota 13 smūgių, o vienas jų suduotas vos už 800 metrų nuo Lenkijos teritorijos.
Ukraina ir Lenkija patvirtino išpuolį. Varšuva jį pavadino konflikto eskalavimu ir rugsėjo 13-osios vakarą sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį.
Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį reguliariai atakuoja vakarinius Ukrainos regionus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto, tačiau smūgiai taip arti šalies vakarinių sienų tebėra reti.
Ukrainos geležinkeliai įžvelgė kitą galimą taikinį
Prieš ataką iš Jahodyno anksčiau, nei buvo numatyta, išvyko diplomatinis traukinys. Juo važiavo buvę Jungtinės Karalystės ir Švedijos premjerai Borisas Johnsonas ir Carlas Bildtas bei kelių Europos Sąjungos valstybių saugumo patarėjai.
Delegacija grįžo iš rugsėjo 11–12 d. Ukrainos sostinėje Kyjive vykusios konferencijos „Yalta European Strategy“. Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Davidas Petraeusas buvo kitame traukinyje, kuris drono smūgio metu dar stovėjo Jahodyno stotyje.
Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pareiškė, kad labai tikėtinas tikrasis drono taikinys buvo anksčiau išvykęs diplomatinis traukinys. Tai liko Ukrainos pusės vertinimas.
C. Bildtas patikslino, kad buvo apgadintas ne jo traukinys, o vos po kelių minučių važiavęs sąstatas. Artėjant dronui keleiviai buvo evakuoti, todėl niekas nenukentėjo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija lokomotyvą atakavo sąmoningai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha smūgius pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teroru prie ES ir NATO durų.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino taikiusis į Vakarų Ukrainos infrastruktūrą, per kurią esą gabenami kariniai kroviniai iš Europos.
Kremlius konkretaus smūgio nepaaiškino
„Jei teisingai supratau, kalbama apie Ukrainos teritoriją“, – rugsėjo 14 d. sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos kariai vykdo ir toliau vykdys savo užduotis „visoje Ukrainos teritorijoje“.
D. Peskovas tiesiogiai neatsakė į klausimą apie konkrečiai keleivinio traukinio lokomotyvui suduotą smūgį.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė iš savo šalies ir sąjungininkų tarnybų gavęs informacijos apie galimą eskalaciją. Anot jo, Rusija gali mėginti trikdyti, paralyžiuoti ar net sunaikinti Ukrainos pasienio kontrolės punktus, o tokie veiksmai turi tiesioginės įtakos ir Lenkijai.
Rugsėjo 9 d. Rusijos dronai jau buvo smogę Starokozachės pasienio punktui prie Ukrainos ir Moldovos sienos. Per tą ataką žuvo du civiliai, dar trys buvo sužeisti, o eismas per punktą laikinai sustabdytas.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas rugsėjo 14 d. pareiškė, kad smūgiu prie Lenkijos sienos siekta įbauginti Vakarų valstybes ir atgrasyti jas nuo paramos Ukrainai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atakas pavadino didėjančios Maskvos desperacijos ir neatsakingumo ženklu. Jis pažadėjo stiprinti paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango gynybą.
