Rusijos institucijos prieš 2024 metų rugsėjį numatytą Vladimiro Putino vizitą ribojo energijos išteklių tiekimą Mongolijai ir taip faktiškai privertė šalies valdžią Rusijos prezidentui „ištiesti raudoną kilimą“, keli Mongolijos pareigūnai teigė JAV leidiniui „The Wall Street Journal“.
Tiekimo sutrikimai atskleidė Mongolijos priklausomybę
WSJ duomenimis, Rusija tiekė beveik visus Mongolijos importuojamus naftos produktus ir apie 13 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Neturinti išėjimo į jūrą Mongolija yra tarp Rusijos ir Kinijos, todėl jos valdžiai energijos tiekimo stabilumas yra itin svarbus.
2023 metų rugsėjo 22 dieną Rusijos vyriausybei neribotam laikui uždraudus naftos produktų eksportą, tiekimas Mongolijai buvo sustojęs maždaug 20 dienų. Importas geležinkeliu atnaujintas spalio 6-ąją, tačiau dar gruodį Mongolijos vidaus rinkos aprūpinimas nebuvo stabilizavęsis.
Tų pačių metų gruodžio 12 dieną Rusijos pusė pranešė mažinanti didžiausią Mongolijai tiekiamos elektros galią nuo 345 iki 150 megavatų. Ulan Batoro valdžia pradėjo rengtis galimiems elektros tiekimo ribojimams šalies sostinėje, šešiose provincijose, Mongolijoje vadinamose aimakomis, ir maždaug 150 smulkesnių administracinių teritorijų – sumų. Perspėta, kad elektros tiekimas galėtų būti nutraukiamas iki trijų valandų.
Tuometis Mongolijos energetikos ministras Battogtokhas Choijilsürenas viešai nurodė techninę, o ne politinę priežastį: pasak jo, tiekimas mažintas dėl gedimo vienoje Rusijos elektrinėje ir vėluojančio kitos jėgainės atnaujinimo. Gruodžio 13 dieną Rusijos atstovas Aleksandras Kozlovas paskelbė, kad artimiausiu metu elektros tiekimas Mongolijai nebus ribojamas.
2024 metų vasario 6 dieną Mongolijos premjeras Luvsannamsrainas Oyun-Erdene padėkojo Rusijos vyriausybei už pagalbą skubiai pašalinant 2023-iųjų gruodžio pabaigoje kilusius elektros, benzino ir dyzelino tiekimo sutrikimus.
Putinas buvo iškilmingai sutiktas ir nesulaikytas
V. Putinas Mongolijoje lankėsi 2024 metų rugsėjo 2–3 dienomis. Rugsėjo 3-iąją Ulan Batore jį oficialiai pasitiko Mongolijos prezidentas Ukhnaagiinas Khürelsükhas. Sostinės centrinėje Sukhbaataro aikštėje surengtoje ceremonijoje dalyvavo garbės sargyba ir mongoliškais šarvais vilkinti raitoji gvardija.
Šis vizitas sulaukė ypatingo dėmesio, nes tai buvo pirmoji V. Putino kelionė į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto valstybę narę po to, kai 2023 metų kovo 17 dieną teismas išdavė jo arešto orderį. Jis susijęs su įtariama neteisėta Ukrainos vaikų deportacija ir perkėlimu į Rusiją. Kremlius šiuos kaltinimus atmetė kaip politiškai motyvuotus.
Mongolijos pareigūnai V. Putino nesulaikė. Po vizito šalies vyriausybės atstovas pabrėžė, kad Mongolija iš artimiausių kaimynių – Rusijos ir Kinijos – importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos. Jis šiuos išteklius pavadino gyvybiškai svarbiais ir akcentavo Mongolijos vykdomą neutralumo politiką.
2024 metų spalio 24 dieną TBT konstatavo, kad Mongolija neįvykdė pareigos suimti ir perduoti V. Putiną. Teismas nurodė, kad šalis nepateikė teisėto pažeidimo pateisinimo, ir perdavė klausimą svarstyti Romos statuto valstybių narių asamblėjai.
Maskva panašius svertus naudojo ir kitose kaimynėse
WSJ aprašyta spaudimo schema apėmė ir Vidurinės Azijos valstybę Tadžikistaną, kuri beveik visus importuojamus naftos produktus gauna iš Rusijos. Kai V. Putinas 2025 metų spalį apsilankė Tadžikistano sostinėje Dušanbėje, ši TBT valstybė narė jo taip pat nesulaikė.
Dar 2011 metais Rusija padidino naftos produktų eksporto į Tadžikistaną muitus. Buvęs šios šalies ekonomikos ministras Davlatas Usmonas tai vadino Maskvos spaudimu siekiant palankesnių Rusijos karinio buvimo sąlygų. Per 2012 metų V. Putino vizitą Rusijos 201-osios karinės bazės dislokavimas Tadžikistane beveik be atlygio buvo pratęstas iki 2042 metų.
Kitu ekonominio spaudimo pavyzdžiu WSJ įvardijo 2022 metų Rusijos teismo sprendimą 30 dienų stabdyti Kaspijos vamzdynų konsorciumo veiklą. Jis priimtas netrukus po to, kai Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas atsisakė pripažinti Rusijos remiamas vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Ukrainoje ir pasiūlė didinti naftos tiekimą Europai.
Naujausiame oficialiame Rusijos ir Mongolijos dialoge vėl daug dėmesio skirta energetikai. 2026 metų rugsėjo 3 dieną Rusijos energetikos ministras Sergejus Civiliovas Mongolijos premjerui Nyam-Osorynui Uchralui pareiškė, kad net ir galiojant Rusijos naftos produktų eksporto ribojimams Mongolijai bus teikiamas prioritetas. Rusijos energetikos bendrovių „Rosneft“ ir „Gazprom“ vadovai pažadėjo stabilų tiekimą, o Mongolija savo ruožtu parėmė per jos teritoriją planuojamą dujotiekį.
