Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 11 dieną pagrasino, kad karinio konflikto su Rusija atveju Lietuva „išnyks iš pasaulio žemėlapio“. Taip jis reagavo į Lietuvos ketinimą panaikinti konstitucinį draudimą šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo, įskaitant branduolinius, ginklus.
Maskva grasina kariniu atsaku
D. Medvedevas pareiškė, kad branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje Maskva galėtų laikyti pagrindu imtis karinio atsako.
Buvęs Rusijos prezidentas tvirtino, kad Lietuvai leidus savo teritorijoje dislokuoti bet kokius, taip pat ir branduolinius, ginklus, kitos valstybės jos negintų net tada, jei po Rusijos smūgio šalyje liktų „išdegęs laukas“.
D. Medvedevas taip pat teigė, kad tokiu atveju nebūtų įgyvendintas NATO 5-asis straipsnis, nes tai esą sukeltų „globalią, planetos masto katastrofą“.
Šis teiginys prieštarauja Šiaurės Atlanto sutarties tekstui. Sutarties 5-ajame straipsnyje nustatyta, kad vienos ar kelių NATO valstybių ginkluotas užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu. Kiekviena narė tokiu atveju turi suteikti užpultai valstybei, jos manymu, būtiną pagalbą.
Dar prieš D. Medvedevo pareiškimą Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugsėjo 11 dieną taip pat grasino Lietuvai. Jis teigė, kad, leidusi dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus, šalis atsidurtų Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, o tokį sprendimą pavadino rimta eskalacija.
Seimas siekia panaikinti Konstitucijos draudimą
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnis skelbia, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Projektas XVP-1729, kuriuo siūloma visą šį straipsnį pripažinti netekusiu galios, Seime įregistruotas liepos 3 dieną. Tarp jo iniciatorių yra Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai.
Seimas projektui po pateikimo pritarė liepos pradžioje, o rugsėjo 9 dieną jį palaikė pagrindiniu paskirtas parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. Olekas rugsėjo 10 dieną sakė, kad pataisą ketinama priimti žiemą. Tam gali tekti Seimo rudens sesiją pratęsti iki 2027 metų sausio 13 dienos.
Kadangi 137 straipsnis nepriklauso tik referendumu keičiamoms Konstitucijos dalims, dėl jo panaikinimo Seimas turi balsuoti du kartus. Tarp balsavimų privaloma bent trijų mėnesių pertrauka, o kiekvieną kartą pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų parlamentarų.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas birželį patvirtino, kad vyksta diskusijos dėl galimo šalies vaidmens JAV branduolinio atgrasymo sistemoje. Tačiau, pasak ministro, branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvoje būtų svarstomas tik krizės arba karo atveju.
Europos šalys stiprina branduolinį atgrasymą
Galimybes keisti su branduoline gynyba susijusias taisykles svarsto ir kitos Europos valstybės.
Suomijoje birželio 26 dieną patvirtinti įstatymų pakeitimai, panaikinę teisines kliūtis branduolinius užtaisus įvežti, gabenti, perduoti ar laikyti su Suomijos ir NATO kolektyvine gynyba susijusiais atvejais. Suomijos Vyriausybė pabrėžė nesiekianti, kad branduoliniai ginklai šalyje būtų dislokuoti nuolat.
Prancūzija ir Lenkija liepos 10 dieną Paryžiuje surengė pirmąjį dvišalės Branduolinio bendradarbiavimo koordinacinės grupės posėdį. Taip šalys tęsia dialogą dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens užtikrinant Europos saugumą.
Prancūzija ir Vokietija taip pat susitarė, kad Vokietijos įprastinės pajėgos nuo 2026 metų dalyvaus Prancūzijos branduolinio atgrasymo pratybose ir bendruose vizituose strateginiuose objektuose. Berlynas ir Paryžius nurodė, kad ši partnerystė papildys, o ne pakeis NATO branduolinį atgrasymą ir Vokietijos dalyvavimą Aljanso branduolinių pajėgumų pasidalijimo sistemoje.
