Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį pareiškė, kad rugsėjo 13-osios rytą iš Baltarusijos pusės Lietuvos oro erdvę kirtęs objektas greičiausiai nebuvo nuklydęs ukrainietiškas dronas. Tokią prielaidą pareigūnas grindė tuo, kad Baltarusija ir Rusija viešai į šį skrydį nereagavo.
Objektas Lietuvoje buvo stebimas apie 20 minučių
Karinių oro pajėgų radarai objektą ties Varėna užfiksavo sekmadienį 4.05 val. Tikėtina, kad jis atskrido iš Baltarusijos. 4.25 val. objektas paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.
V. Vitkausko teigimu, per maždaug 20 minučių objektas Lietuvos teritorijoje nuskrido apie 60–70 kilometrų. Pagal radarais užfiksuotus parametrus tai greičiausiai buvo bepilotis orlaivis, tačiau patikimai nustatyti jo rūšies neįmanoma, nes pats objektas nebuvo rastas ir apžiūrėtas.
Lietuvos kariuomenė taip pat nurodė neturinti pakankamai duomenų objekto tipui nustatyti. Pasak kariuomenės, jo judėjimas nerodė tiesioginės grėsmės žmonėms ar objektams, todėl NATO oro policijos naikintuvai nebuvo pakelti.
Tarnybos gavo septynis gyventojų pranešimus apie skrendantį objektą. Tačiau jų pateiktoje vaizdinėje medžiagoje dėl tamsos buvo sunku ką nors įžiūrėti.
Incidento tyrimas tęsiamas. Viena tikrinamų versijų – galima provokacija arba bandymas patikrinti, kaip veikia Lietuvos reagavimo sistema. V. Vitkauskas neatmetė ir kontrabandininkų drono versijos: vien per 2026 metų rugsėjį užfiksuoti 22 kontrabandai naudoti bepiločiai.
Gyventojų nuspręsta nežadinti, ministras pareikalavo atsakymų
NKVC vadovas tvirtino, kad sprendimų priėmėjai apie incidentą buvo informuoti laiku. Gyventojų nuspręsta nežadinti, įvertinus objekto trajektoriją, skrydžio laiką ir tai, kad tiesioginės grėsmės nenustatyta.
V. Vitkausko teigimu, kiekvieną kartą ankstyvą rytą skelbti pavojų visai Lietuvai nebūtų pagrįsta, ypač jeigu incidentu galėjo būti mėginama patikrinti šalies budrumą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad institucijos turi išsaugoti visuomenės pasitikėjimą, nes ateityje panašus objektas galėtų kelti realų pavojų žmonėms ar kritinei infrastruktūrai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paprašė kariuomenės vadovybės paaiškinti, kodėl gyventojai nebuvo informuoti ir nebuvo pakelti naikintuvai. Ministras pripažino, kad Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistema yra fragmentuota ir ne visada leidžia atskirti droną nuo paukščių būrio ar kito objekto.
Krašto apsaugos ministerija paskelbė kvietimą įmonėms pasiūlyti, kaip į bendrą sistemą sujungti radarų, akustinių jutiklių, pasieniečių kamerų ir galbūt gyventojų turimų detekcijos priemonių duomenis. Pasiūlymų ir kariuomenės techninių rekomendacijų dėl papildomos įrangos laukiama iki spalio vidurio.
R. Kaunas taip pat svarsto galimybę Lietuvos pasienyje su Baltarusija naudoti kameromis aprūpintą patruliuojantį droną. Toks orlaivis galėtų stebėti objektus ir už Lietuvos sienos bei juos vizualiai atpažinti.
Antrąjį pavojų sukėlė paukščių būrys
Tą pačią rugsėjo 13-ąją, nuo 12.59 iki 13.37 val., Vilniaus mieste ir rajone, taip pat Trakų bei Elektrėnų rajonuose galiojo geltonas oro pavojaus signalas. Gyventojai buvo paraginti ieškoti priedangos.
Šį kartą iš Šiaulių pakilę naikintuvai nustatė, kad radarų užfiksuotas objektas buvo paukščių būrys. Dėl incidento laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, o sutrikimai paveikė tris skrydžius.
